Šis peršalimo ir gripo sezonas pasirodė esąs gerokai sunkesnis, nei tikėtasi. Medikai tai sieja su nauju gripo viruso potipiu – vadinamuoju K subkladu, kuris, kaip pastebima, dažniau sukelia sunkesnes komplikacijas.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į netikėtai paprastą ir itin nebrangią priemonę, galinčią sumažinti hospitalizacijos riziką. Tai vitaminas D. Pasirodo, jo trūkumas yra tiesiogiai susijęs su sunkesne ligos eiga.
Jungtinėje Karalystėje, Surėjaus universitete, atliktas didelės apimties tyrimas parodė aiškų ryšį tarp vitamino D kiekio kraujyje ir kvėpavimo takų infekcijų sunkumo. Tyrime dalyvavo daugiau nei 36 tūkstančiai žmonių.
Nustatyta, kad suaugusieji, kuriems ryškiai trūksta vitamino D, net 33 procentais dažniau patenka į ligoninę dėl gripo, bronchito ar pneumonijos. Tyrėjų teigimu, šis vitaminas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninį atsaką.
Vitaminas D neapsiriboja vien kaulų stiprinimu. Jis skatina antimikrobinių peptidų gamybą – medžiagų, kurios padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis, taip pat prisideda prie to, kad uždegiminės reakcijos netaptų pavojingos.

Tyrimo duomenys rodo, kad kiekvienas vitamino D kiekio padidėjimas kraujyje 10 nmol/l sumažina hospitalizacijos riziką maždaug 4 procentais. Tai ypač aktualu vyresniems nei 70 metų žmonėms, kurių imuninė sistema natūraliai silpsta.
Sveikatos specialistai rekomenduoja kasdien palaikyti pakankamą vitamino D kiekį. Vaikams iki vienerių metų siūloma 400 tarptautinių vienetų per parą, suaugusiesiems iki 70 metų – 600, o vyresniems nei 70 metų – 800 tarptautinių vienetų per parą.
Žiemos metu vitamino D dažnai pritrūksta dėl saulės stokos. Jo galima gauti su maistu, pavyzdžiui, valgant riebią žuvį, kiaušinių trynius ar kepenis, tačiau daugeliui žmonių paprasčiausias sprendimas tampa maisto papildai.
Prieš vartojant didesnes dozes patariama atlikti kraujo tyrimą. Optimaliu laikomas 75 nmol/l ir didesnis vitamino D lygis, o itin didelė rizika siejama su rodikliais, nukrentančiais žemiau 15 nmol/l.
Gydytojai pabrėžia, kad vitaminas D nepakeičia skiepų ar kitų apsaugos priemonių. Vis dėlto jis gali tapti svarbia imuninės sistemos atrama, padedančia sumažinti sunkių gripo komplikacijų tikimybę šaltuoju metų laiku.

