Naujas tyrimas atskleidė tris konkrečias savybes, pagal kurias šunį galima laikyti tikru „genijumi“. Gyvūnai, turintys šias savybes, geba apdoroti ir įsiminti šimtų daiktų pavadinimus. Pažymima, kad tai – itin reta ir labai įspūdinga geba.
Paaiškinta, kad tokie šunys sugeba atpažinti daiktus, pavyzdžiui, įvairius žaislus, vien pagal jų pavadinimą ar žodinę žymę, nesulaukdami jokių papildomų užuominų. Manoma, jog tai įgimtas gebėjimas, kuris iki šiol nebuvo užfiksuotas nė pas vieną kitą gyvūną.
Bendrame Portsmuto universiteto (Jungtinė Karalystė) Šunų kognityvinių tyrimų centro ir Frydricho Šilerio universiteto (Jena, Vokietija) Šunų tyrimų skyriaus darbe, 2025 m. lapkritį publikuotame žurnale Scientific Reports, pirmą kartą parodyta, kad šis retas mokymosi gebėjimas susijęs su trimis konkrečiomis kognityvinėmis savybėmis: smalsumu, susitelkimu ir savikontrole.
Tyrime nurodoma, kad mokslininkai pasitelkė vadinamąjį „piliečių mokslo“ metodą – jie apmokė šunų šeimininkus Jungtinėje Karalystėje, JAV, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, kaip namų sąlygomis atlikti su savo augintiniais pažintinius testus.
Eksperimento metu šunys turėjo pademonstruoti gebėjimą mokytis pagal žodines žymes. Iš kelių pateiktų pasirinkimų jiems reikėjo atrinkti teisingą daiktą, išgirdus jo pavadinimą. Sprendimą gyvūnas turėjo priimti nematydamas savo šeimininko ar bet kurio kito žmogaus.
Skelbiama, kad 11 šunų, kurie buvo mokomi atpažinti žodines žymes, parodė panašius elgesio modelius. Jie gerokai daugiau laiko skyrė naujiems daiktams tyrinėti ir dažniau prie jų sugrįždavo nei kontrolinės grupės šunys. Tai rodo padidintą jų susidomėjimą.
Taip pat pažymima, kad šie šunys demonstravo kryptingą susidomėjimą: kai kontrolinės grupės šunys daiktus tyrinėjo chaotiškai, pagal žodines žymes mokyti šunys dėmesį sutelkdavo į konkrečius daiktus ir juos įdėmiai apžiūrinėdavo.
Be to, jie pademonstravo stipresnę inhibicinę kontrolę, arba savikontrolę. Šis gebėjimas padeda slopinti impulsyvias reakcijas ir, anot vienos iš tyrėjų dr. Juliane Breuer, yra nepaprastai svarbus mokantis kalbų.
„Mano paties šuo, kuris nėra mokytas pagal žodines žymes, visada stengėsi nuslopinti savo pomėgius spręsdamas užduotis. Jis taip mėgsta kamuolį, kad neparneša žiedo, jei netoliese yra kamuolys. Tačiau tokie aiškūs skirtumai tarp žodinėmis žymėmis mokytų ir įprastų šunų mane išties nustebino“, – pasakojo Breuer.
Jos kolegė, Portsmuto universiteto mokslininkė dr. Juliane Kaminski, pabrėžė, kad tokie šunys yra labai reti.
„Ne kiekvienas šuo gali atskirti tokį didelį kiekį skirtingų daiktų. Tai – itin reta geba, kuri, panašu, yra įgimtas kai kurių šunų bruožas, o ne visų be išimties“, – teigė Kaminski.
Pažymima, kad šis tyrimas yra svarbus žingsnis mokslininkams, kurie jau planuoja tolesnius darbus.
„Toliau vykdysime tyrimus, nes turime išsiaiškinti, ar šios savybės būdingos kai kuriems šunims jau nuo mažumės, ar jos išsivysto laikui bėgant ir gali būti paveiktos dresūros“, – pridūrė Kaminski.
Pabrėžiama, kad ši tyrimų kryptis ateityje gali atverti kelią savotiško „šuniukų IQ testo“ sukūrimui. Toks testas leistų įvertinti jaunų šunų tinkamumą atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, dirbti tarnyboje ar policijoje.
Anksčiau buvo aiškinta, dėl kokių priežasčių šuo gali bijoti vaikščioti lauke ir kaip jo neversti eiti į pasivaikščiojimą, o padėti prisitaikyti prie aplinkos. Taip pat buvo rašyta apie tai, kokios šunų veislės pasižymi ypatingu draugiškumu ir atsidavimu šeimininkui, su kuriomis galima užmegzti tvirtą ryšį ir rasti tikrą bičiulį.
