Apie kairiarankius žmones prirašyta daugybė straipsnių, atlikta ne viena dešimtis tyrimų ir paskelbta įvairiausių teorijų. Tačiau viena lieka aišku, mokslas yra sudėtingas. Aiškaus atsakymo, ar kairiarankystė lemia kūrybiškumą, iki šiol nepavyko pateikti.
Vis dėlto visuomenėje kairiarankiai vis labiau apgaubiami tam tikru švytėjimu. Jie laikomi išskirtiniais, mąstančiais kitaip, intelektualiai pranašesniais ar net talentingais menininkais. Tačiau ar šios savybės tikrai pagrįstos moksliniais duomenimis? Per pastaruosius dešimtmečius kairiarankystės įvaizdis smarkiai pasikeitė.
Niekas jų nebesieja su tamsiomis jėgomis ar nuodėmingu gyvenimu. Priešingai, šiandien kairiarankiai dažnai laikomi intelektualesniais ir kūrybingesniais nei dešiniarankiai. Tačiau kai pradedama gilintis į tyrimus, šis įspūdis ima blankti. Pasirodo, daugelis teorijų apie kairiarankių pranašumą nėra tokios vienareikšmiškos, kaip norėtųsi.
Maždaug dešimtadalis žmonių pasaulyje yra kairiarankiai. Mokslininkai jau seniai tyrinėja, kaip šis bruožas susijęs su įvairiais žmogaus gyvenimo aspektais. Buvo nagrinėjami ryšiai su psichikos sutrikimais, imuninės sistemos veikla, nusikalstamumu, problemų sprendimo gebėjimais ir net gyvenimo trukme.
Rezultatai dažnai prieštarauja vieni kitiems. Vieni tyrimai rodo, kad kairiarankiai dažniau pasižymi kūrybingumu, o galbūt tai susiję su nuolatiniu prisitaikymu prie pasaulio, kuris sukurtas dešiniarankiams. Tačiau kiti tyrimai visiškai paneigia bet kokį ryšį tarp rankos dominavimo ir kūrybinio potencialo.
Dalis mokslininkų tvirtina, kad kairiarankiai nėra nei protingesni, nei kūrybingesni už dešiniarankius. Kiti priešingai, mano, kad jų mąstymas yra lankstesnis ir originalesnis. Kyla klausimas, ar apskritai egzistuoja vadinamasis kairiarankio asmenybės tipas. Ar šie žmonės dažniau patiria mokymosi sunkumų? Ar jiems dažniau pasireiškia psichiniai sutrikimai? Atsakymas priklauso nuo to, kurio mokslininko paklausite.
Vis dėlto naujesni tyrimai siūlo pažvelgti į šią temą kitu kampu. Svarbu ne tiek tai, kuri ranka dominuoja, kiek tai, kokiu stiprumu ta dominacija pasireiškia. Daugelis žmonių yra vadinamieji mišrūs naudotojai, jie viena ranka rašo, kita plauna dantis, vieną naudoja sportui, kitą yra buičiai. Pasirodo, žmonės, kurių rankos dominavimas nėra aiškiai išreikštas, gali turėti tam tikrų kognityvinių pranašumų.
Šie asmenys dažnai mąsto lankstesniu būdu, yra jautresni kitų emocijoms, sugeba geriau įsijausti į skirtingas situacijas ir sprendimus vertina kompleksiškiau. Pavyzdžiui, jie dažniau įvertina rizikas, o ryškūs dešiniarankiai ar kairiarankiai labiau koncentruojasi į galimą naudą. Net jų miego režimas gali skirtis. Šie tyrimai leidžia manyti, kad mūsų stereotipai apie kairiarankius galėjo būti kiek perdėti.
Galbūt problema slypi pačiame klausime. Užuot klausdami, ar kairiarankiai yra kūrybiškesni, turėtume klausti, kaip įvairūs smegenų veiklos aspektai susiję su mūsų kasdieniais sprendimais, empatija, rizikos vertinimu ir kitais asmenybės bruožais. Rankos pasirinkimas gali būti tik viena iš šių savybių išraiškų.
Šiuo metu ši tema tebėra gyva ir nuolat kintanti. Mokslas apie kairiarankystę ir smegenų dominavimą vystosi, o nauji tyrimai vis keičia mūsų supratimą. Jei esate kairiarankis ir mėgstate manyti, kad esate ypatingas, niekas nedraudžia tuo tikėti. Kas žino, galbūt esate teisus.
