Kanapės beveik visuomet buvo žmogaus buities dalis, kol prasidėjo visuotinė kanapių beprotybė – augalas, kurį kaip vaistą kinai vartojo prieš tūkstančius metų, o Džordžas Vašingtonas augino namuose, pradėtas vertinti kaip jaunimo žudikas. Kanapės beveik 70-čiai metų pasitraukė į pogrindį, o jų medicininiai tyrimai iš esmės nutrūko. Tačiau šiandien, kartu su iš už „anapus įstatymo“ po truputį grįžtančiu augalu, vėl plinta ir tvirtinimai apie kanapių gydomąją naudą.
Gydomosios kanapių paslaptys ir pribloškiantys mokslininkų tyrimų rezultatai atskleidžiamos žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.
.jpg)
Žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje pagrindinis dėmesys skiriamas kanapėms.
Daugybė žmonių pasaulyje kanapėmis malšina skausmą, gerina miegą, skatina apetitą ir stengiasi slopinti gyvenimo smūgius ar sukrėtimus. Iš kanapių gaunamos marihuanos šalininkų teigimu, ji padeda ištverti įtampą. Taip pat manoma, kad šis narkotikas kartu gali būti ir naudingas analgetikas, bronchodilatorius ir vaistas nuo uždegimo. Be to, nustatyta, kad jis numalšina sunkų žagsulį. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad kanapėse esančios cheminės medžiagos padeda organizmui reguliuoti gyvybines funkcijas: apsaugoti smegenis nuo traumų, sustiprinti imuninę sistemą ir nuslopinti atmintį po katastrofiškų įvykių.
„Šiais laikais beveik visi girdėjo, kad sergant vėžiu kanapes galima vartoti kaip palaikomąją priemonę, ypač siekiant palengvinti tam tikrą sunkų šalutinį chemoterapijos poveikį. Nekyla abejonių, kad marihuana mažina pykinimą, žadina apetitą ir padeda iškęsti skausmą ar gerina miegą. Tačiau ar kanapės galėtų išgydyti vėžį?“ – klausiama žurnale „National Geographic Lietuva“.
Panaršę internete rastume tūkstančius tokių tvirtinimų, deja, dauguma šių pareiškimų neturi rimto pagrindo arba yra apgaulingi. Tačiau rastume ir užuominų apie laboratorijose atliktus tyrimus, kurių rezultatai rodo, kad kanabinoidai galėtų būti vartojami kaip vaistai nuo vėžio. Dauguma šių ataskaitų yra iš laboratorijos Ispanijoje, kuriai vadovauja biochemijos specialistas Manuelis Gusmanas.
.jpg)
Norėdamas nustatyti, ar augalas sveikas, vyriausiasis Denverio kanapes auginančios įmonės sodininkas F. Heigas uosto jo šaknis. Jis ketina išvesti naujų veislių, jose būtų didesnė koncentracija mažiau žinomų marihuanos junginių, kuriuos būtų galima pritaikyti medicinoje.
Susitikęs „National Geographic“ žurnalistą, mokslininkas šiam parodė neįtikėtiną dalyką. „Ekrane šviečia dvi žiurkės smegenų magnetinio rezonanso nuotraukos. Šio gyvūno dešiniajame pusrutulyje yra didelis auglys, atsiradęs dėl M. Gusmano mokslo darbuotojų sušvirkštų žmogaus smegenų auglio ląstelių. Jis padidina vaizdą. Pūpso bjaurus auglys,“ – rašo straipsnio apie kanapes autorius.
Auglį turinti žiurkė vieną savaitę buvo gydoma tetrahidrokanabinoliu (iš kanapių gaunama narkotine medžiaga, THC). Gydymui pasibaigus, buvo padaryta analogiška nuotrauka, iš kurios matyti, jog auglys išnyko.
15 metų kanapių junginiais vėžiu sergančius gyvūnus gydę M. Gusmanas ir bendradarbiai šiuo tyrimu nustatė, kad trečdaliui žiurkių augliai išnyko, o kitam trečdaliui – sumažėjo. Nors šie atradimai labai džiugina pasaulį, pats mokslininkas nerimauja, kad jo moksliniai laimėjimai nesuteiktų nepagrįstų vilčių sergantiems ir neskuba džiūgauti: „Didžiausia problema, kad pelės – ne žmonės. Nežinome, ar visa tai apskritai galima pritaikyti žmonėms“.
.jpg)
Lilė Rouland geria dozę aliejaus, kuris pagamintas daugiausia iš kanabidiolo (CBD) – marihuanoje esančios ne psichotropinės medžiagos. Anksčiau mergaitę kasdien kankino šimtai priepuolių su sunkiais traukuliais. Šie vaistai tinka ne visiems, tačiau šiandien Lilei priepuolių dažniausiai nebūna.
