Karpis – populiari ir lengvai prieinama žuvis, dažnai pasirenkama kasdienei namų virtuvei. Vis dėlto gydytojai ir dietologai pabrėžia, kad ši žuvis tinka ne visiems ir tam tikrais atvejais gali pabloginti sveikatą.
Karpio mėsa yra riebesnė nei daugelio kitų žuvų, pavyzdžiui, menkės ar heko, todėl dėl riebesnės struktūros ji gali būti sunkiau virškinama. Žmonėms, sergantiems gastritu, gastroezofaginiu refliuksu, dažnai jaučiantiems rėmenį ar linkusiems į virškinimo sutrikimus, suvalgius karpio gali pasireikšti sunkumo jausmas, pilvo pūtimas ar skausmas. Šie pojūčiai ypač tikėtini, jei žuvis buvo kepta aliejuje.
Kepenų, kasos ir tulžies pūslės ligos
Didžiausią riziką karpis kelia žmonėms, sergantiems pankreatitu, tulžies akmenlige, cholecistitu ar kepenų suriebėjimu. Riebi žuvis, ypač kepta riebaluose, gali išprovokuoti šių ligų paūmėjimą ir pabloginti savijautą. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja rinktis liesesnių žuvų rūšis arba visai atsisakyti karpio.
Dietinė mityba ir sveikimo laikotarpis
Reabilitacijos laikotarpiu po ligų ar operacijų, kai būtina laikytis lengvai virškinamos dietos, karpis paprastai nerekomenduojamas. Dietologai pataria jį keisti liesa žuvimi, ruošiama garuose arba kepama orkaitėje be papildomų riebalų.
Alergija žuviai
Žmonėms, alergiškiems žuvies baltymams, karpis yra draudžiamas produktas. Net ir nedidelis jo kiekis gali sukelti alerginę reakciją – odos bėrimus, niežėjimą, kvėpavimo ar virškinimo sutrikimus.
Smulkių ašakų keliamas pavojus
Karpis pasižymi gausybe smulkių ašakų, todėl kelia pavojų vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, turintiems rijimo sutrikimų. Tokiais atvejais geriau rinktis kruopščiai išfiletuotą žuvį arba rūšis, kuriose ašakų gerokai mažiau.
