Siekiant užtikrinti centralizuotą valstybės rezervo planavimą, siūloma žemės ūkio ir maisto produktų atsargų rezervo koordinavimo ir tvarkymo funkcijas perduoti Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC).
Tai numatančias Valstybės rezervo įstatymo pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Vytautas Jucius kartu su kitais frakcijos kolegomis.
Jei Seimas pritartų, būtų sujungtos valstybės rezervo koordinatoriaus, kurias atlieka NKVC, ir tvarkytojo funkcijos.
„NKVC, nors šiuo metu atlieka tik valstybės rezervo koordinatoriaus funkcijas, tačiau faktiškai vykdo ir kitus svarbius darbus, pavyzdžiui, kuria sutartimis su gamintojais ir prekybininkais paremtą sistemą, kad krizės metu gyventojai būtų aprūpinti pagrindiniais maisto produktais. Visoje Lietuvoje numatytos 207 atraminės parduotuvės. Priėmus siūlomus pakeitimus, turėtų reikšmingai padidėti sprendimų priėmimo greitis ir sudarytos sąlygos nuolat, realiuoju laiku, stebėti valstybės rezervo būklę, atsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus ir realius poreikius“, – dokumento aiškinamajame rašte sako įstatymo pataisų autorius V. Jucius.
Jis primena, kad Valstybės kontrolė, atlikusi auditą nustatė, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus.
„Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito metu padarytas išvadas ir pateiktas rekomendacijas, būtina užtikrinti centralizuotą valstybės rezervo planavimą, kaupimą, tvarkymą ir valdymą pagal rizikomis grįstą, skaidrų ir efektyvų modelį. Be to, žemės ir maisto ūkį pernai pripažinus nacionaliniam saugumui svarbia sritimi, auga dėmesys ne tik šiam sektoriui, tačiau ir žemės ūkio ir maisto produktų atsargų rezervo svarbai“, – pastebi projekto autoriai.
Pasak jų, dabartinėje geopolitinėje situacijoje valstybės atsargų rezervo užtikrinimas ir saugus bei nepertraukiamas jo tiekimas yra vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo interesų.
NKVC stebi, vertina grėsmes Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, organizuoja ir koordinuoja valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
Jei Seimas pritartų „aušriečių“ iniciatyvai, Vyriausybė iki šių metų pabaigos turėtų savo nutarimu NKVC paskirti atsakingu už valstybės žemės ūkio ir maisto produktų atsargų rezervą bei įgalioti atlikti jo tvarkytojo funkcijas.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, NKVC yra valstybės rezervo koordinatorius, koordinuojantis valstybės rezervo tvarkytojų veiklą.
Žemės ūkio ministerija yra atsakinga už žemės ūkio ir maisto produktų atsargų rezervą ir yra įgaliota atlikti šio rezervo tvarkytojos funkcijas.
Kaip skelbė ELTA, Valstybės kontrolės auditas nustatė, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus, esama jo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad atsargų pakaktų ir kad prireikus jos būtų operatyviai pristatomos į reikiamas vietas.
Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonės, maisto produktai.
Visgi auditas parodė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada jos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
Taip pat nustatyta, jog kilus grėsmei valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos – pirmas 72 valandas maistu gyventojai turėtų pasirūpinti patys, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, nors auditas parodė, kad savivaldybės šiam tikslui atsargų nekaupia.
Nuo 2022-ųjų iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti iš viso skirta 12,6 mln. eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
