Savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, pasirengusių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia gavęs šios šalies politikų patikinimą, jog jokių neigiamų indikacijų, pagrindžiančių tokią tendenciją, šie neturintys.
„Teko bendrauti tiek su ministru B. Pistoriumi, tiek su Vokietijos parlamentarais būnant ir Miunchene, ir kituose formatuose. Jokių neigiamų indikacijų jie neturi. Tai yra vėlgi, tam tikras, galbūt Vokietijos jau vidaus politikų tarpusavio politikavimas, tačiau sprendimų priėmėjai šiai dienai Vokietijos diskusijoje neindikuoja jokių neigiamų pasekmių“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Kaunas.
Ministras pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei iššūkių prisitraukiant savanorius kiltų, Vokietija turėtų alternatyvas, kaip situaciją išspręsti.
„Vokietija turi pasirengusi kelią formuoti brigadą iš savanorių, kurie būtų, tai yra sveikintina, tai yra teisingas judėjimas. Jeigu jei matys kažkokius iššūkius, jie visą laiką turi alternatyvas, kaip tuos iššūkius išspręsti – tai yra mums įvardinta“, – sakė R. Kaunas.
„Lietuva iš savo pusės lygiai taip pat yra parengusi namų darbus, kad kariai atvykę čia jaustųsi pirmiausiai kaip namie, kad sąlygos būtų sudarytos puikios. Ir iš Vokietijos tiek parlamentarų, tiek ministro mes tokias indikacijas ir gauname, kad savanoriai, kuria atvyksta, jie atvyksta ne šiaip sau, jie mato tas naudas ir jie nori pas mus į Lietuvą atvykti“, – tikino jis.
Kaip šį mėnesį rašė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. reikiamo karių skaičiaus.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Rowekampas teigė norįs įpareigoti Bundesvero karius tarnauti Lietuvoje, jei neatsiras pakankamai savanorių čia dislokuojamai vokiečių brigadai.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
