Indijoje kilęs mirtino Nipah viruso protrūkis privertė suklusti daugelį Azijos šalių – mirštamumas nuo šio viruso gali siekti 40–75 proc.
Kai kurios valstybės, įskaitant Tailandą, Malaiziją ir Singapūrą, jau įvedė papildomas patikros ir testavimo priemones po to, kai Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje šį mėnesį nuo Nipah viruso mirė mažiausiai du žmonės.
Kas yra Nipah virusas?
Nipah virusas, kaip ir Hendra virusas, priklauso henipavirusų grupei. Tai zoonozinis virusas, vadinasi, jis gali plisti iš gyvūnų žmonėms.
Pirmasis Nipah viruso protrūkis užfiksuotas 1998 m. Malaizijoje. Nuo tada Azijoje protarpiais pasitaiko pavienių atvejų arba lokalių protrūkių.
Skiriami trys pagrindiniai Nipah viruso perdavimo būdai.
Pagrindinis šio viruso rezervuaras yra vaisėdžiai šikšnosparniai. Žmogus gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodamas su užsikrėtusio šikšnosparnio seilėmis, šlapimu ar išmatomis.
Užsikrėsti galima ir nuo kitų infekuotų gyvūnų, pavyzdžiui, kiaulių – jos buvo pagrindinis tarpinis šeimininkas per pirmąjį protrūkį Malaizijoje.
Antras perdavimo kelias – užkrėstas maistas, ypač datulių palmių produktai. Žmonės gali užsikrėsti vartodami datulių palmių sultis ar sulą, užterštą užsikrėtusių šikšnosparnių kūno skysčiais.

Trečias kelias – perdavimas tarp žmonių. Nipah virusas gali plisti artimo kontakto metu, pavyzdžiui, slaugant sergantį žmogų šeimoje ar ligoninėje, kai kontaktuojama su užkrėstais kūno skysčiais.
Manoma, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui yra retesnis nei užsikrėtimas nuo gyvūnų ar per maistą, tačiau protrūkių metu jis vis tiek gali pasitaikyti.
Kokie yra simptomai?
Nipah viruso infekcija vystosi gana greitai. Inkubacinis laikotarpis – laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – paprastai trunka nuo maždaug 4 dienų iki 3 savaičių.
Tai itin sunki liga: apie pusė žmonių, kuriems išsivysto sunki Nipah viruso infekcijos forma, nuo jos miršta.
Simptomų sunkumas gali skirtis. Virusas gali sukelti plaučių uždegimą, panašiai kaip COVID-19, tačiau didžiausią nerimą kelia jo sukeliami neurologiniai pažeidimai.
Nipah virusas gali sukelti encefalitą – smegenų uždegimą. Būtent dėl poveikio smegenims mirtingumas yra toks didelis.
Dažniausi ir sunkiausi Nipah viruso infekcijos simptomai:
- karščiavimas;
- traukuliai;
- kvėpavimo sutrikimai;
- sąmonės netekimas;
- stiprūs galvos skausmai;
- negalėjimas pajudinti rankos ar kojos;
- trūkčiojantys, nekoordinuoti judesiai;
- asmenybės pokyčiai (staigus neįprastas elgesys), psichozė.
Išskirtinė šios ligos ypatybė – daliai pacientų, išgyvenusių ūmią infekcijos fazę, po daugelio metų (kartais net po daugiau nei dešimtmečio) gali išsivystyti vadinamoji atkrytinė encefalito forma.
Ar yra gydymas ar vakcina?
Šiuo metu patvirtinto specifinio gydymo ir vakcinos nuo Nipah viruso nėra. Vis dėlto vyksta moksliniai tyrimai ir kuriami galimi gydymo būdai.
Australijoje kuriamas gydymas, vadinamas m102.4. 2020 m. paskelbti pirmosios fazės klinikinio tyrimo rezultatai, kai šis preparatas buvo skiriamas sveikiems savanoriams, siekiant įvertinti saugumą ir galimą šalutinį poveikį.
Tyrimas parodė, kad viena m102.4 dozė buvo gerai toleruojama. Tačiau iki tol, kol šis gydymas taps plačiai prieinamas ir galės būti taikomas Nipah virusu užsikrėtusiems pacientams, dar prireiks laiko. Vis dėlto vilčių teikia tai, kad plėtra jau vyksta.
Vakcinos nuo Nipah viruso kol kas nėra. Teoriškai m102.4 ateityje galėtų būti naudojamas ir profilaktikai, tačiau šiuo metu jis tiriamas kaip gydymo priemonė.
Kiek turėčiau nerimauti?
Naujausias Nipah viruso protrūkis Indijoje kelia susirūpinimą, nes neturime nei patvirtinto specifinio gydymo, nei vakcinos, o pati liga yra sunki ir dažnai mirtina.
Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad Nipah virusas sukels tokio masto visuomenės sveikatos krizę, kokią matėme per COVID-19 pandemiją. Pagrindinė priežastis – šis virusas nėra labai efektyviai perduodamas nuo žmogaus žmogui. Dažniausiai jis plinta per užkrėstą maistą ir kontaktuojant su infekuotais gyvūnais.
Žmonėms, gyvenantiems už šalių, kuriose šiuo metu fiksuojami atvejai, ribų, rizika yra maža. Net ir paveiktose teritorijose atvejų skaičius paprastai nėra didelis, o visuomenės sveikatos institucijos taiko tinkamas kontrolės ir protrūkio valdymo priemones.
Jei po kelionės į vietoves, kuriose registruoti Nipah atvejai, pasijustumėte blogai, svarbu informuoti gydytoją, kur ir kada keliavote.
Praktiškai, jei po tokios kelionės žmogui pakyla temperatūra, gydytojai dažniau pirmiausia vertina kur kas labiau tikėtinas ligas, pavyzdžiui, maliariją ar vidurių šiltinę, o ne Nipah virusą.
Apskritai situaciją verta vertinti kontekste. Nuolat girdime apie naujus virusus ir pavienius protrūkius įvairiose pasaulio vietose. Nipah virusas yra labai reikšminga problema šalyse, kuriose jis iš tiesų cirkuliuoja, tačiau už jų ribų tai – reiškinys, kurį būtina atidžiai stebėti ir būti pasirengus reaguoti, nors kasdienio gyvenimo jis kol kas nekeičia.

