Mokslininkai visame pasaulyje vis labiau nerimauja dėl to, kad ledynai, vis sparčiau tirpsta. Nors atrodo, kad jie geba patys gintis nuo klimato kaitos, atvėsindami orą aplink savo paviršių, šis natūralus gynybos mechanizmas truks neilgai.
Naujasis Austrijos mokslo ir technologijų instituto tyrimas atskleidžia, kad ledynų savisaugos gebėjimas pasieks aukščiausią tašką dar šį dešimtmetį, o vėliau temperatūros kils daug greičiau.
Tyrimą atlikusi „Pellicciotti“ grupė sukaupė ir iš naujo išanalizavo didelį pasaulinį ledynų stebėjimų rinkinį, kuris padėjo suprasti šį laikiną reiškinį. Jų išvados skelbia, kad po 2030 metų ledynai praras savo vėsinimo galimybes, o tai reikš spartesnį tirpimą ir traukimąsi.
Vienas iš tyrėjų, Tomasas Shawas, prisimena dieną Šveicarijoje, kai dirbdamas 2 600 metrų aukštyje ant Corbassiere ledyno matavo oro temperatūrą. Nors buvo 17 laipsnių šilumos, ši patirtis parodė, kaip greitai kinta sąlygos net ir aukščiausiose kalnų vietovėse.
Laikinas vėsinimo efektas
Nors pasaulinė temperatūra nuolat kyla, kai kurie ledynai, ypač Himalajuose, sugeba sulėtinti šį procesą. Jie skleidžia šaltą orą žemyn nuo savo šlaitų, sukurdami vadinamuosius katabatinius vėjus, kurie trumpam saugo vietos ekosistemas. Tačiau šis procesas nėra ilgalaikis, tai tik trumpalaikė reakcija į šylančią atmosferą.
T. Shawas tyrimas rodo, kad ledynų savivėsinimas pasieks piką iki ketvirtojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios. Po to šis efektas išnyks, o ledynų paviršiaus temperatūra pradės kilti dar greičiau. Tuomet prasidės spartesnis tirpsmas ir susiskaidymas, kurį skatins žmogaus sukelti klimato pokyčiai.
Tyrėjai pabrėžia, kad šis laikinas reiškinys neturėtų klaidinti visuomenės. Jis nėra ženklas, jog ledynai atsparūs kaitai, o tik trumpas atokvėpis prieš neišvengiamą pokytį.
Duomenys ir prognozės
Norėdami tiksliai įvertinti ledynų reakciją, mokslininkai surinko duomenis iš 350 meteorologinių stočių, esančių ant 62 ledynų visame pasaulyje. Jie tyrė temperatūrų skirtumus tarp ledyno paviršiaus ir aplinkos oro. Vidutiniškai nustatyta, kad ledynų paviršius šyla 0,83 laipsnio, kai aplinkos temperatūra pakyla vienu laipsniu.
Be to, buvo atsižvelgta į ledyno savybes, tokias kaip nuosėdų sluoksniai, kurie gali paveikti šilumos mainus. Modeliavimas parodė, kad vėsinimo efektas išliks tik iki 2040 metų, o vėliau ledynai pradės „susivienyti“ su šylančia atmosfera, prarasdami savo natūralią gynybą.
Ką galima padaryti dabar?
Nors perspektyvos niūrios, tyrėjai teigia, kad žinojimas apie trumpalaikį vėsinimo laikotarpį gali padėti geriau planuoti vandens išteklių valdymą ateinantiems dešimtmečiams. Vis dėlto jie pabrėžia, jog ledynų sustabdyti neįmanoma, tai galima tik sulėtinti jų nykimą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Pasak tyrėjų, dabar svarbiausia ne bandyti dirbtinai gelbėti ledynus, o keisti žmonių požiūrį į klimato kaitą. Tai laikas veikti, kad būtų sumažintas žmogaus poveikis aplinkai, nes kiekvienas laipsnis šilumos daro didelę įtaką mūsų planetos ateičiai.
