Tarptautinei leidybos grupei „Springer Nature“ priklausanti prestižinė leidykla „Palgrave Macmillan“ serijoje „Crime Prevention and Security Management“, skirtoje nusikaltimų prevencijai ir saugumo valdymui, išleido Vilniaus universiteto mokslininkų parengtą kolektyvinę monografiją „Understanding Crime Control and Punishment in Lithuania: A Punitive Society?“ („Apmąstant nusikaltimų kontrolę ir bausmes Lietuvoje: baudžiančioji visuomenė?“).
Knygos moksliniai redaktoriai – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros profesorius Aleksandras Dobryninas ir docentas Simonas Nikartas. Jie koordinavo tiek idėjinę, tiek akademinę leidinio kryptį.
Idėja parengti monografiją, apjungiančią Kriminologijos katedros narių tyrimų interesus ir pristatančią jų mokslinius pasiekimus, kilo 2022–2024 m. Tuo laikotarpiu VU Filosofijos fakultete vyko metodologiniai seminarai, paskatinę ieškoti bendros, kompleksiškai nagrinėjamos temos.
Monografijos tematika pasirinkta siekiant visapusiškai atskleisti baudžiamumo ir nusikaltimų kontrolės procesus Lietuvos visuomenėje. Daugumą autorių sudaro Kriminologijos katedros tyrėjai, taip pat sociologijos ir psichologijos mokslininkai, analizuojantys baudžiamosios politikos ir socialinės kontrolės klausimus.
Pagrindinis monografijoje keliamas tyrimo klausimas – ar šiuolaikinę Lietuvą galima laikyti baudžiančiąja visuomene. Analizuojama, kaip nusikaltimų kontrolės ir bausmių taikymo praktikos funkcionuoja demokratinėje valstybėje, turinčioje totalitarinio režimo patirtį.
Leidinyje nuosekliai aptariama Lietuvos baudžiamosios justicijos raida nuo sovietmečio iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės baudžiamosioms nuostatoms, jų formavimosi mechanizmams, baudžiamosios justicijos selektyvumui ir institucinio baudžiamumo problemoms.
Monografijos teorinis pagrindas grindžiamas klasikinių ir šiuolaikinių kriminologijos bei socialinės teorijos autorių idėjomis. Remiamasi Michelio Foucault, Davido Garlando, Émile’io Durkheimo, Loïco Wacquant’o ir kitų autorių teorijomis, kurios taikomos analizuojant šiuolaikinį Lietuvos kontekstą.
Tyrime naudojami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai metodai, leidžiantys kompleksiškai įvertinti baudžiamosios politikos procesus. Tokia metodologinė įvairovė suteikia galimybę giliau suprasti socialinius, kultūrinius ir institucinius veiksnius, darančius įtaką baudžiamumui ir nusikaltimų kontrolei.
Knygoje nagrinėjamos visuomenės baudžiamosios nuostatos ir jų psichologiniai, socialiniai bei kultūriniai pagrindai. Taip pat analizuojamas selektyvus baudžiamosios justicijos poveikis skirtingoms socialinėms grupėms.
Atskiri skyriai skirti mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje procesui ir jo reikšmei baudžiamosios politikos transformacijai. Taip pat nagrinėjama narkotikų politika, lyčių aspektai, socialinė atskirtis ir medijų vaidmuo formuojant požiūrį į baudžiamumą.
Leidinyje aptariamos įkalinimo, probacijos ir elektroninio stebėjimo praktikos Lietuvoje, nusikaltimų prevencijos priemonės ir pagalbos nukentėjusiesiems sistemos raida. Šios temos analizuojamos platesniame socialiniame ir politiniame kontekste.
Monografija aktuali kriminologijos, sociologijos, teisės, psichologijos, viešosios politikos ir socialinio darbo tyrėjams bei studentams. Ji taip pat naudinga baudžiamosios justicijos praktikams, politikos formuotojams ir visiems, besidomintiems bausmių kultūra bei žmogaus teisėmis.
Leidinys reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste. Jis prisideda prie platesnių akademinių diskusijų apie baudžiamumo raidą, demokratijos kokybę ir socialinės kontrolės mechanizmus šiuolaikinėse visuomenėse.
