Europos darbo rinkos analizė parodė, kad minimalūs atlyginimai Europoje yra ne tik skirtingi, bet ir labai nevienodai veikia realų žmonių gyvenimo lygį. Įprasta lyginti MMA skaičius eurais, tačiau vien tik nominali suma neatskleidžia visos tiesos.
Svarbu atsižvelgti į tai, ką už šiuos pinigus galima nusipirkti kiekvienoje konkrečioje šalyje, o tam naudojamas perkamosios galios standartas (PPS). Tokia dviguba analizė leidžia pamatyti, kad kai kurios šalys, nors ir turi mažesnį MMA eurais, pagal perkamąją galią pasiekia ar net aplenkia kai kurias turtingesnes valstybes.
Šie duomenys yra itin svarbūs milijonams darbuotojų visoje Europos Sąjungoje ir kandidatėse į ją, nes MMA nustato tam tikrą socialinę apsaugos liniją. Nors šis atlygis turi užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, realybėje dažnai atsitinka taip, kad MMA neauga pakankamai greitai, jog atspindėtų infliacijos tempą ar kainų šuolius.
Todėl net ir oficialus atlyginimų didinimas ne visada reiškia, kad žmonių perkamoji galia pagerėja. Lietuvai ši statistika yra reikšminga dėl dviejų priežasčių. Mūsų minimalus atlyginimas vis dar laikomas vidutinėje grupėje pagal nominalią vertę, tačiau pagal PPS rodiklį Lietuva atrodo daug konkurencingiau.
Tai rodo, kad kainų lygis Lietuvoje leidžia realiai išlaikyti daugiau perkamosios galios, nei galėtų pasirodyti vien pažvelgus į MMA sumą eurais.
Lietuvos vieta tarp ES šalių
Šių metų liepos mėnesį Lietuvos MMA siekė 1 038 eurus prieš mokesčius. Tai priskiria šalį vidutinei grupei (nuo 1 000 iki 1 500 eurų), kurioje be Lietuvos yra Ispanija (1 381 eur.), Slovėnija (1 278 eur.), Lenkija (1 100 eur.), Graikija (1 027 eur.), Portugalija (1 015 eur.) ir Kipras (1 000 eur.).
Ši grupė yra tarsi perėjimo zona tarp aukščiausio MMA lygio Vakarų Europoje ir mažesnius atlyginimus turinčių Rytų ar Balkanų šalių.
Svarbu tai, kad per metus Lietuvos MMA augo net 12,3 proc., kas yra vienas didžiausių šuolių euro zonoje. Pagal šį rodiklį mes aplenkėme net Vokietiją ir Prancūziją. Tai rodo, kad pastaraisiais metais MMA politika šalyje yra aktyvi ir siekiama realaus darbo užmokesčio didėjimo.
Rytų ir Vakarų skirtis
MMA žemėlapis Europoje aiškiai parodo, kad egzistuoja geografinė pajamų linija. Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, tokios kaip Liuksemburgas, Airija, Nyderlandai, Vokietija ar Belgija, viršija 2 000 eurų ribą.
Pietų ir Vidurio Europos šalys, tarp jų Lietuva, balansuoja prie 1 000 – 1 500 eurų ribos. Mažiausi MMA užfiksuoti daugiausia Rytų Europoje, Balkanuose ir ES kandidatėse, pavyzdžiui, Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje, Bulgarijoje ar Albanijoje.
Perkamosios galios standartas (PPS)
PPS analizė atskleidžia, kad reali gyventojų perkamoji galia dažnai sumažina nominalių atlyginimų skirtumus. Lietuva čia turi 1 272 PPS – tiek pat kaip Kroatija, ir gerokai daugiau nei Latvija (905), Estija (886) ar Bulgarija (922).
Tai reiškia, kad mūsų MMA užtenka įsigyti panašų prekių ir paslaugų kiekį kaip ir kai kuriose turtingesnėse šalyse, kur kainų lygis yra aukštesnis.
Liuksemburgo atveju nominali MMA yra beveik penkis kartus didesnė nei Bulgarijos, tačiau pagal PPS skirtumas sumažėja iki 2,3 karto. Šis pavyzdys puikiai parodo, kodėl vien tik MMA dydis eurais neparodo pilno vaizdo.
Pokyčiai per pastaruosius metus
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį didžiausi MMA nominalūs augimai fiksuoti Šiaurės Makedonijoje (+7,7 proc.) ir Graikijoje (+6,1 proc.). Lietuvoje per šį laikotarpį augimas buvo nuosaikesnis, bet metinis pokytis išliko įspūdingas – +12,3 proc.
Tuo tarpu Turkija patyrė 21,2 proc. MMA sumažėjimą, Ukrainos rodiklis krito 9,9 proc.
Kandidatėse į ES valiutų kursų svyravimai turėjo didelę įtaką MMA vertei eurais, o aukšta infliacija – gyventojų perkamajai galiai.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuva nominaliai vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos, tačiau pagal MMA augimo tempą ir perkamąją galią užima stipresnę poziciją nei dalis kaimynių.
Tai suteikia galimybę pasivyti ES vidurkį per trumpesnį laikotarpį, jei atlyginimų didinimą lydės produktyvumo augimas ir kainų stabilumas.
