Lietuvos vartotojai jau kurį laiką gyvena tarp kainų augimo bangų. Viena jų atslūgsta, bet kita tuojau pat pradeda kilti. Nors pastaruoju metu infliacija šiek tiek sulėtėjo, ekonomistai ir rinkos analitikai vis garsiau kalba apie naują brangimo etapą, kuris neišvengiamai paveiks kiekvieną namų ūkį.
Šįkart ne simboliškai, o labai apčiuopiamai. Kai kurių produktų kainos gali padvigubėti jau artimiausiais mėnesiais. Pagrindinės šio kainų šuolio priežastys – ne tik geopolitiniai neramumai ir žaliavų stygius, bet ir didėjantys gamybos kaštai, logistinės problemos bei augantis spaudimas išlaikyti atlyginimų lygį.
Šios aplinkybės kuria „puikią audrą“ daugeliui prekių grupių. Tai ypač aktualu tiems produktams, kurių vertė priklauso ne tik nuo vietinės, bet ir nuo pasaulinės pasiūlos bei paklausos.
Lietuvos prekybos centrai jau dabar ruošiasi koreguoti kainynus. Vartotojai turėtų žinoti, kurie produktai brangs labiausiai, kodėl tai vyksta ir ką galima padaryti, kad šie pokyčiai nesužlugdytų šeimos biudžeto.
Pieno produktai
Pieno produktai jau dabar tampa prabangos preke, o netrukus jų kainos gali šoktelėti dar smarkiau. Priežasčių yra ne viena – smunkantis pieno ūkių skaičius, augančios pašarų kainos, brangstantys energijos resursai ir didėjantis spaudimas mokėti didesnius atlyginimus pienininkystės sektoriaus darbuotojams.
Visa tai kelia savikainą, kuri anksčiau ar vėliau atsispindi lentynų etiketėse. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – sviestas. Jo kaina per pastaruosius metus šoktelėjo daugiau nei 30 proc., tačiau prognozuojama, kad rudenį jis gali brangti dar tiek pat.
Kartu brangs ir kiti aukštos riebalų koncentracijos produktai, tokie kaip grietinė, varškė, fermentiniai sūriai. Įdomu tai, kad net kai pasaulinės pieno žaliavos kainos stabilizuojasi, galutinis produktas pirkėjui vis tiek brangsta, dažnai dėl to, kad didžiosios perdirbimo įmonės saugosi nuo rizikos.
Duona ir kepiniai
Duonos ir kepinių kainos glaudžiai susijusios su grūdų rinkomis. Pastarosiomis savaitėmis pasaulinėje biržoje fiksuojamas kviečių kainų augimas – tai viena iš pirmųjų žinučių apie būsimą brangimą parduotuvėse.
Didelę įtaką šiam procesui daro prasti derliai kai kuriose Europos šalyse, geopolitiniai konfliktai Ukrainoje, kuri yra viena pagrindinių kviečių eksportuotojų, ir laivybos trikdžiai per Juodąją jūrą.
Kepėjai skaičiuoja, kad jau dabar miltų savikaina išaugo maždaug 15–20 proc., o jei tendencijos išsilaikys, kai kurie kepiniai gali brangti 50 proc. ar net daugiau. Tai reiškia, kad paprasta juoda duona, dabar kainuojanti apie 1,5 euro, gali kainuoti virš 2 eurų.
Dar didesni pokyčiai laukia saldžių kepinių, pyragų ir bandelių – ne tik dėl brangesnių ingredientų, bet ir dėl išaugusių energijos kaštų, reikalingų kepimo procesams.
Cukrus, kava, šokoladas
Viena liūdniausių žinių saldumynų mėgėjams – cukrus ir šokoladas gali tapti nebe kasdieniu malonumu. Cukraus kainas kelia ne tik gamtinės sąlygos, bet ir sumažėjęs eksportas iš pagrindinių augintojų – Indijos, Brazilijos.
Cukranendrių derlių paveikė ir sausros, ir potvyniai. Europoje situacija – ne ką geresnė, o gamintojai jau kalba apie būsimas kainų korekcijas.
Ne ką geresnės prognozės ir kavos mėgėjams. Didžiausios kavos augintojos Brazilija ir Vietnamas šiuo metu susiduria su logistikos ir klimato iššūkiais. Kavos pupelių atsargos mažėja, o paklausa neslopsta.
Todėl rudenį kavos pakuotė, kuri kainavo 4–5 eurus, gali brangti iki 7 ar net 8 eurų. Panašiai ir su šokoladu – kakavos pupelių kainos šiuo metu pasiekusios rekordines aukštumas, tad saldumynų gamintojai netrukus turės spręsti, mažinti porcijas ar didinti kainas.
Ką daryti vartotojams?
Savaime suprantama, kainų augimo sustabdyti negalime – tai sisteminis procesas, susijęs su globaliais veiksniais. Tačiau kiekvienas vartotojas gali prisitaikyti ir sumažinti poveikį savo piniginei.
Svarbiausia yra planuoti pirkinius, sekti akcijas, kaupti ilgai galiojančius produktus, kol jie dar kainuoja mažiau. Taip pat verta ieškoti alternatyvų, vietoj importinių skanėstų – vietiniai vaisiai, vietoj brandžių sūrių – švieži produktai iš ūkininkų.
Taip pat galima svarstyti bendruomeninius pirkimus ar produktų dalijimosi iniciatyvas, ypač didmiesčiuose, kur vienišiems žmonėms ar nedidelėms šeimoms sunku išnaudoti pakuotėse esančius kiekius. Kuo aktyviau bendruomenė ieško išeičių, tuo mažesnis poveikis gali būti brangimui.
Kainų šuolis jau čia pat, o kai kuriems produktams galime ruoštis mokėti kone dvigubai. Nors tai kelia nerimą, iš anksto žinodami, kas brangs ir kodėl, galime geriau pasiruošti ir išvengti šoko prie kasos.
Ekonominiai iššūkiai neišvengiami, bet išmintingi sprendimai kasdienėje buityje gali padėti sušvelninti jų smūgį.
