Žmonija jau dešimtmečius svajoja atrasti pasaulį, kuris būtų panašus į mūsų Žemę. Per šį laiką mokslininkai aptiko jau apie šešis tūkstančius egzoplanetų, tačiau dauguma jų neatitinka sąlygų, būtinų gyvybei, kokią pažįstame. Vis dėlto tarp jų yra keletas ypatingų atradimų, o vienas iš labiausiai intriguojančių yra TRAPPIST-1e.
Ši planeta priklauso sistemai TRAPPIST-1, kurią sudaro raudonas nykštukas ir net septynios uolinės egzoplanetos. Sistemą atradus 2016 metais, žinia greitai apskriejo pasaulį, nes dalis šių planetų yra vadinamojoje gyvybei tinkamoje zonoje. Tarp jų ir TRAPPIST-1e, kuri šiandien laikoma viena perspektyviausių kandidatų į „Žemę 2.0“.
Nors iki šiol gauti duomenys teikia vilčių, daug kas lieka neaišku. Planetų už mūsų Saulės sistemos ribų pažinimas yra sudėtingas ir fragmentiškas, tačiau TRAPPIST-1e suteikia galimybę bent iš dalies įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti dar vienas mums artimas pasaulis.
Kas daro TRAPPIST-1e ypatingą?
TRAPPIST-1e yra vos už 40 šviesmečių nuo mūsų. Kosminiais mastais tai palyginti arti, nors dabartinėmis technologijomis pasiekti šią sistemą vis dar neįmanoma. Palyginimui, tai Paukščių Tako galaktikos skersmuo siekia daugiau nei 100 tūkst. šviesmečių, tad ši planeta yra mūsų „kaimynystėje“.
Svarbiausia priežastis, kodėl ji kelia tiek daug vilčių, yra tai, kad TRAPPIST-1e skrieja ekosferoje, zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo. Be to, tai uolinė planeta, kaip ir Žemė, o ne dujinis milžinas, todėl teoriškai galėtų turėti panašias sąlygas gyvybei atsirasti.
Kosminis teleskopas „James Webb“, šiuo metu galingiausias žmonijos turimas observatorijos įrankis, leido išsamiau pažvelgti į TRAPPIST-1e. Surinkti duomenys parodė, kad planeta gali turėti dujinę apvalkalą, galbūt net atmosferą, primenančią Žemės. Tai ypač sudomino mokslininkus, nes atmosferos buvimas yra vienas pagrindinių kriterijų ieškant gyvybei tinkamų pasaulių.
Mokslininkų vertinimai
Astronomė Saras Seageras iš Masačusetso technologijos instituto pabrėžia, kad TRAPPIST-1e yra viena įdomiausių planetų, kurias šiuo metu tyrinėjame ekosferoje. Nors duomenų dar nedaug, kiekvienas naujas atradimas priartina prie supratimo, kokio tipo pasaulis tai yra.
Vis dėlto tyrėjai neatmeta, jog planeta gali turėti atmosferą, labiau panašią į Veneros ar Marso, o tai reikštų visiškai kitokias sąlygas, nei turime Žemėje. Be to, pati sistema turi specifinį iššūkį, tai jos žvaigždė yra raudonas nykštukas. Tokie objektai yra mažesni už mūsų Saulę, tačiau jų aktyvumas gali būti pavojingas, dažnos žybsnių audros gali pakenkti planetų atmosferoms ir padaryti jas mažiau svetingas gyvybei.
Ar tai gali būti Žemė 2.0?
TRAPPIST-1 atradimas 2016 metais buvo tikras mokslo sukrėtimas, nes pirmą kartą aptikta tiek daug uolinių planetų aplink vieną žvaigždę, dalis jų yra tinkamoje gyvybei zonoje. TRAPPIST-1e tarp jų išsiskiria kaip realiausias kandidatas į pasaulį, primenantį Žemę.
Vis dėlto atsakymo, ar ši planeta iš tiesų yra mūsų ieškoma „Žemė 2.0“, dar neturime. Tyrimai vyksta, tačiau turimos žinios yra fragmentiškos. Norint išsamiai suprasti TRAPPIST-1e pobūdį, reikės daug daugiau laiko ir technologinių sprendimų, galbūt net naujos kartos kosminių teleskopų.
Nors šiuo metu tai tebėra tik hipotezė, TRAPPIST-1e jau dabar laikoma viena viltingiausių egzoplanetų. Ji primena, kad kosmosas kupinas galimybių, o atsakymas į klausimą, ar esame vieni Visatoje, gali slypėti visai netoli, vos už kelių dešimčių šviesmečių.
