Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Ar mums tinka japoniška virtuvė?
Naujienos

Ar mums tinka japoniška virtuvė?

Paskelbė Redakcija
2013-02-22, 10:47
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo
Ar mums tinka japoniška virtuvė?

Sveikata.lt

Japonų virtuvė – populiari visame pasaulyje. Ir Lietuva tikrai nėra išimtis. Japoniškų restoranų ir suši barų galima rasti praktiškai kiekviename rajone, tačiau ar svetimos kultūros maistas tikrai tinkamas Europiečio skrandžiui? Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad ne visiems suši yra vienodai naudingi.

Suši – tai tradicinis japonų virtuvės patiekalas, gaminamas iš ryžių, įvairių jūros produktų ir kitų ingredientų. Būtinas suši, ir beje, nemažos dalies kitų japoniškų patiekalų ingredientas – jūros dumbliai, Japonijoje vadinami “Nori”. Apie jūros dumblių naudą japonai žinojo jau IX amžiuje: juose gausu baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų.

Kodėl japoniški patiekalai kenkia?

Kaip teigia Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro pareigūnai, skirtingų tautybių žmonių skrandžiuose gyvena skirtingos bakterijos. Prancūzijos mokslininkai, kuriems vadovavo Miriam Cizek, nustatė, kad Japonijos gyventojų žarnyne yra specialių fermentų, kurie padeda įsisavinti vandens dumblius. Bakterijos Bacteroides plebeius dėka japonai sugeba geriau įsisavinti šią naudingą jūros gėrybę. O štai europiečių skrandis šį tradicinį japonų patiekalų ingredientą apdoroja ir suvirškina ganėtinai sunkiai.

Vandens dumbliuose gausu polisacharidų – vieno iš svarbiausių energijos šaltinių, kuris atsiranda virškinant maistą. Polisacharidai dalyvauja imuninės sistemos procesuose, užtikrina ląstelių sukibimą audiniuose ir yra pagrindinė organinių biosferos medžiagų masė. Tačiau kuomet žarnyno floroje nėra specifinių fermentų, organizmas negali pasisavinti polisacharido, esančio maisto produktuose. Taigi Japoniško maisto nauda gali būti gerokai pervertinta, nes šis maistas – nepritaikytas europiečių skrandžiui.

Beje, yra ir dar vienas didelis minusas: tai, ką mes dažnai vadiname japoniška virtuve, dažniausiai su tikrąja japonų virtuve neturi nieko bendro. Visų pirma dėmesį reikėtų atkreipti į šviežią žuvį, kuri naudojama suši: šiam patiekalui tinka arba jūrinės žuvys, kuriose nėra parazitų, arba gėlavandenės, tačiau apvirtos žuvys. Deja, teisybė yra tokia, kad tikrai ne viename “restorane” žuvis nėra tinkamai paruošiama. Aplamai, suši dėl savo sudėties turi būti itin šviežias produktas, todėl parduotuvėse pardavinėjamų iš anksto paruoštų suši pirkti tikrai nerekomenduojame.

Dar vienas japoniškos virtuvės pavojus – didelis sojos padažo kiekis. Vos keliuose šaukštuose sojos yra gramas druskos, o suaugusiam žmogui per dieną nerekomenduojama suvalgyti daugiau nei 6 gramus druskos. Taigi, būkite atsargūs, nes druskos perteklius sukelia kraujo spaudimą ir skatina širdies priepuolius.

Kodėl japoniški patiekalai naudingi?

Tradiciniame suši dažniausiai būna šie ingredientai: ryžiai, žuvis (dažniausiai žalia), ryžių actas, japoniški krienai (Wasabi), jūros dubliai (Nori) ir padažai, pagaminti iš sojos arba imbiero. Apžvelkime kiekvieną ingredientą atskirai:

  • Ryžiai – suteikia sveikam maisto racionui būtinų angliavandenių ir ilgam laikui nuslopina alkio jausmą, taigi jie puikiai tinka norintiems sulieknėti.
  • Šviežia žuvis – puikus baltymų šaltinis. Riebioje žuvyje yra gausus kiekis riebiųjų Omega 3 rūgščių, kurios labai naudingos prevencinėje kovoje prieš širdies ir kraujagyslių ligas. Be to, žuvyje gausu naudingų mineralų bei vitaminų.
  • Japoniški krienai – vitamino C ir kalcio šaltinis. Šiame prieskonyje yra antioksidantai, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to, šie krienai turi antiseptinių savybių, kurios būtinos valgant žalią žuvį.
  • Sojų padažas – taip pat vienas iš amino rūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinių. Sojų padažas kur kas naudingesnis, nei paprasta druska.
  • Jūros dumbliai – mineralų, baltymų ir ląstelienos šaltinis. Juose esantis fitosterolis sumažina blogojo cholesterolio kiekį.
  • Imbieras – natūralus skonio stipriklis, turintis priešuždegiminį poveikį. Be to, jis palengvina virškinimą.

Vagyti ar nevalgyti?

Mėgiami patiekalai – skonio reikalas. Mūsų patarimas – gerai įsiklausyti savo skrandžio, nes jis tikrai parodys, ar japoniški patiekalai jums tinka. Svarbiausia prisiminkite, kad nereikėtų apsiriboti keliais pamėgtais patiekalais, nes maisto racionas turi būti pakankamai platus, kad organizmas gautų visas reikalingas maistines medžiagas.


Temos:Azijos šalių virtuvėJaponijaJaponiška virtuvėJaponiškas maistasMaistasSušiaiSveikas maistas
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėRedakcija
Laikas.lt - įdomus ir gyvas portalas kiekvienam. Mūsų tikslas savo skaitytojams teikti išskirtines naujienas iš viso pasaulio. Čia rasite daugybę patarimų, istorijų bei puikių ir daugelio pamėgtų receptų. Lai kiekviena diena su mumis prasideda iš naujo!
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

Antanas Kandrotas-Celofanas. ELTA / Andrius Ufartas
Lietuva

Neapykantos byla artėja prie sprendimo: prokuroro siūlymas Kandrotui kelia įtampą

Povilas Meškonis
2026-02-04
Lietuvos kariuomenė. ELTA / Josvydas Elinskas nuotr.
Lietuva

Tai keičia požiūrį į gynybą: Lietuvos šaulių sąjunga atskleidė, kas pasirengę ginti šalį

Aurimas Kavaliūnas
2026-02-04
Antanas Kandrotas-Celofanas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Lietuva

Lemiama akimirka teisme: įtemptoje Lobovo ir Kandroto byloje netrukus paaiškės jų likimas

Povilas Meškonis
2026-02-04
„OMNIVA“. ELTA / Dainius Labutis
Įdomybės

Dideli pokyčiai paštomatų tinkle: sostinėje testuojama nauja sistema, kuri palies daugelį

Aurimas Kavaliūnas
2026-02-04
black and blue floral tablet computer
Technologijos

„Apple“ įspėja visus: jei dar neatsinaujinote seno „iPhone“ ar „iPad“, galite tapti įsilaužėlių taikiniu

Jonas Vainius
2026-02-04
brown coffee beans beside white ceramic mug
Maistas

Endokrinologas perspėja: venkite šių klaidų, jei norite mėgautis kava be neigiamo poveikio

Edita Gavelienė
2026-02-04

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?