Su mūsų planeta vyksta kažkas neįprasto. Mokslininkai pastebėjo, kad vienas iš esminių Žemės bruožų, ilgą laiką laikytas stabilia ir nekintančia savybe, ima keistis.
Atsakymų ieškoma analizuojant daugiau nei dvidešimt metų kauptus palydovinius duomenis, kurie atskleidė intriguojantį, bet ir nerimą keliantį reiškinį.
Naujausia ilgalaikių palydovinių stebėjimų analizė rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius Žemė atspindi vis mažiau Saulės šviesos. Tai reiškinys, vadinamas albedo sumažėjimu, mažėja Žemės paviršiaus ir debesų atspindėjimo geba.
Šis pokytis matomas abiejose pusrutuliuose, tačiau ryškesnis šiauriniame. Iki šiol buvo manoma, kad dėl debesų cirkuliacijos egzistuoja tam tikra klimatinė simetrija, kai šiaurinis ir pietinis pusrutuliai, nepaisant skirtingo vandenynų ir žemynų pasiskirstymo, išlieka panašūs savo atspindėjimo savybėmis.
Dabar ši pusiausvyra ima griūti, nes Žemė tampa tamsesnė, o tai reiškia, kad ji sugeria daugiau šilumos nei anksčiau.
Dvidešimt penkeri metai stebėjimų
Už šių rezultatų slypi CERES (angl. Clouds and the Earth’s Radiant Energy System) prietaisų duomenys. Šie NASA ir NOAA palydovuose įdiegti instrumentai nuo 2000 metų pradžios renka itin tikslius duomenis apie Žemės energijos balansą.
Analizuota maždaug 25 metų laikotarpio informacija atskleidė ne tik tolygų atspindžio mažėjimą, bet ir vis ryškėjančią asimetriją tarp pusrutulių.
Tai svarbu, nes toks neatitikimas rodo, kad anksčiau veikusios klimato pusiausvyros mechanizmai gali būti trikdomi naujų veiksnių. Mokslininkai mano, kad prie to prisideda keli svarbūs procesai, glaudžiai susiję su žmogaus veikla ir klimato kaita.
Kodėl mūsų planeta tamsėja?
Viena iš pagrindinių priežasčių yra greitėjantis klimato atšilimas, dėl kurio tirpsta sniegas ir ledynai. Būtent sniego ir ledo paviršiai yra labiausiai atspindintys Žemėje. Kai ledynai nyksta, atsiveria tamsesnės žemės ir vandens teritorijos, kurios sugeria daugiau Saulės spindulių.
Šis procesas ypač ryškus Arkties regione, todėl būtent šiaurinis pusrutulis tamsėja greičiausiai. Kitas svarbus veiksnys – aerozoliai, tai ore esančios dalelės, kurios padeda formuotis debesims ir atspindi dalį Saulės šviesos.
Pastaraisiais metais, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, dėl griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų sumažėjo pramoninių aerozolių išmetimas.
Tai teigiamas pokytis žmonių sveikatai, tačiau kartu reiškia, kad atmosferoje mažėja šviesą atspindinčių dalelių – dangus tampa „skaidresnis“, o Žemės paviršius sugeria daugiau šilumos.
Tuo tarpu pietiniame pusrutulyje fiksuoti trumpalaikiai „šviesėjimo“ reiškiniai, susiję su stichiniais įvykiais, masiniais Australijos gaisrais 2019–2020 metais ir galingu Hunga Tonga ugnikalnio išsiveržimu 2021 metais.
Šie įvykiai į atmosferą išmetė didžiulius kiekius dalelių, kurios laikinai padidino debesuotumą ir šviesos atspindėjimą.
Ar planetos pokyčiai taps negrįžtami?
Mokslininkai pažymi, kad Žemės atmosferos savaiminė reguliacija, kuri ilgą laiką padėjo išlaikyti pusiausvyrą, dabar nebepajėgia visiškai kompensuoti šiaurės albedo sumažėjimo.
Jei ši tendencija išliks, ji gali turėti ilgalaikių pasekmių visam klimatui – keistis kritulių pasiskirstymas, oro cirkuliacija, net audrų intensyvumas.
Be to, mažėjantis atspindėjimas lemia teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuo mažiau šviesos atsispindi, tuo daugiau energijos Žemė sugeria, o tai dar labiau spartina atšilimą. Tai tarsi užburtas ratas, kuriame kiekvienas papildomas laipsnis sustiprina kitą.
Duomenys brangūs
CERES instrumentai teikia neįkainojamus duomenis, tačiau jie sensta ir netrukus reikės naujos kartos palydovų. Dėl finansavimo mažinimo kai kurios stebėjimų programos gali būti nutrauktos, o tai apsunkintų ilgalaikių klimato pokyčių stebėseną.
Be tokio nuoseklaus monitoringo būtų sunkiau pastebėti subtilius, bet svarbius signalus, rodančius, kaip keičiasi mūsų planeta.
Tyrėjų komandos planuoja tęsti stebėjimus ir tikslinti hipotezes naudodamos pažangius klimato modelius. Tačiau klausimai vis dar atviri: ar debesų sistema sugebės atkurti prarastą pusiausvyrą? O gal naujoji asimetrija taps nuolatine šiuolaikinio klimato savybe?
Žemės atspindys – mūsų veidrodis
Nepriklausomai nuo galutinės išvados, šis tyrimas turi vieną bendrą vardiklį, žmogaus veiklos poveikį planetai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, aerozolių mažėjimas ir ekstremalūs gamtos reiškiniai veikia kaip sudėtinga tarpusavyje susijusių jėgų sistema.
Žemės tamsėjimas nėra tik fizinis reiškinys, tuo pačiu tai ir perspėjimas. Jis rodo, kaip subtiliai, bet reikšmingai keičiasi mūsų planetos energijos balansas. Kiekvienas ledynas, debesų sluoksnis ar miško gaisras prisideda prie šio proceso.
Ir nors skaičiai bei grafikai atrodo moksliniai ir abstraktūs, už jų slypi paprasta tiesa – mūsų veiksmai jau dabar formuoja naują Žemės veidą.
