Naujas tyrimas iš „Bielefeld“ universiteto meta rimtą iššūkį standartiniam kosmologijos modeliui. Paprastas klausimas, kokiu greičiu ir kryptimi juda mūsų Saulės sistema, iš tiesų yra esminis tikrinant visatos raidos teorijas. Naujasis tyrimas rodo, kad jos judėjimas yra daugiau kaip tris kartus spartesnis, nei numato dabartiniai modeliai.
„Mūsų analizė rodo, kad Saulės sistema juda daugiau kaip tris kartus greičiau, nei leidžia manyti standartinė kosmologija“, teigia pagrindinis tyrimo autorius Lukas Böhme. Jo komandos rezultatai buvo publikuoti žurnale „Physical Review Letters“ ir sukėlė diskusijų bangą tarp kosmologų.
Šis skirtumas laikomas reikšmingu prieštaravimu pagrindinėms visatos struktūros prielaidoms. Mokslininkai dabar priversti iš naujo vertinti tai, kaip suprantame materijos pasiskirstymą kosmose ir kokią vietą jame užima mūsų Saulės sistema.
Naujas žvilgsnis į radijo galaktikų pasiskirstymą
Kad nustatytų Saulės sistemos judėjimo kryptį ir greitį, komanda išanalizavo radijo galaktikų pasiskirstymą dangaus skliaute. Tai itin tolimos galaktikos, skleidžiančios stiprias radijo bangas, kurios prasiskverbia pro dulkes ir dujas, neleidžiančias matyti įprastų teleskopų.
Judant Saulės sistemai, kosmose susidaro tarsi nežymus radijo bangų „priešvėjas“. Dėl jo galaktikų šiek tiek daugiau matoma ta kryptimi, kuria sistema keliauja. Šis pokytis labai menkas, todėl jam aptikti būtini ypač tikslūs matavimai ir dideli duomenų kiekiai.
Tyrėjai pasitelkė „LOFAR“ teleskopą, tai vieną didžiausių Europos radijo observatorijų tinklų, bei dar dviejų radijo teleskopų duomenis. Jie taip pat sukūrė naują statistinį metodą, įvertinantį, kiek radijo galaktikų susideda iš kelių atskirų komponentų. Tai leido gauti tikslesnius rezultatus ir platesnius, tačiau patikimesnius neapibrėžtumo intervalus.
Reikšmingas nuokrypis ir galimos kosmologinės pasekmės
Apjungus visų trijų teleskopų duomenis, nustatytas daugiau kaip penkių sigmų nuokrypis, laikomas labai stipriu ir statistiškai reikšmingu signalu. Tai rodo, kad radijo galaktikų pasiskirstymo anisotropija yra 3,7 karto stipresnė, nei numato standartinis visatos modelis.
„Jei mūsų Saulės sistema iš tiesų juda taip greitai, turime kvestionuoti pamatines prielaidas apie stambiąją visatos struktūrą“, aiškina profesorius Dominikas J. Schwarzas iš „Bielefeld“ universiteto. Pasak jo, gali būti, kad pati radijo galaktikų visuma yra kur kas mažiau vienalytė, nei manėme iki šiol.
Nauji rezultatai dera su ankstesniais tyrimais, atliktais naudojant kvazarų infraraudonuosius duomenis. Šie šviesūs galaktikų centrai rodė tą patį neįprastą efektą, todėl mokslininkai išbraukė galimą matavimo klaidą. Dabar tai laikoma tikra, realia visatos savybe.
Tyrimas pabrėžia, kad nauji stebėjimo metodai gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie kosmosą. Nors atrodo, kad žinome daug, visata vėl primena, jog joje slypi dar neatskleistų paslapčių. Jei pageidaujate, galiu straipsnį pritaikyti portalui, sutrumpinti arba parengti kitą versiją.
