Rumunijos gynybos štabo vadovas generolas Gheorghiță Vlad pabrėžė, kad priimti sprendimai skirti stiprinti nacionalinių šarvuotųjų pajėgų kokybę ir smogiamąją galią. Pasak jo, Jungtinės Valstijos sutiko išlaikyti tokį patį savo karių skaičių šalyje, tačiau kartu didinti dislokuotų vienetų parengtį, kokybę ir efektyvumą. Ši kryptis suderinta su NATO Sąjungininkų pajėgų vyriausiuoju vadu Europoje (SACEUR), kuris, apsilankęs Rumunijoje, patvirtino, kad veiksmai atitinka regioninius Aljanso gynybos planus.
2025 m. spalį Jungtinės Valstijos pranešė mažinančios karinį buvimą Rumunijoje ir išvedančios vieną batalioną iš rotacinės brigados, priskirtos NATO rytiniam flangui. Vis dėlto šalyje liko apie 1 000 JAV karių. Bendra Rumunijoje dislokuotų JAV ir kitų Europos valstybių karių suma siekia maždaug 3 500, o tai rodo nuolatinį NATO įsitraukimą užtikrinant regiono saugumą.
Didžiausios NATO artilerijos pratybos Europoje
Vienas svarbiausių dabartinio JAV pajėgų dislokavimo Rumunijoje elementų – rekordinio masto NATO artilerijos pratybos Europoje „Dynamic Front 26“. Jos prasidėjo 2026 m. sausio 26 d. ir vyks iki vasario 13 d. Pratybos, organizuojamos Jungtinių daugianacionalinių pajėgų vadavietės pietryčiuose bendradarbiaujant su 56-ąja daugiadomene vadaviete (56th Multidomain Command), skirtos patikrinti regioninius NATO gynybos planus.
Didžiausias dėmesys skiriamas sklandžiai sausumos, oro, jūrų, kibernetinių ir kosminių pajėgumų sąveikai. Pratybose dalyvauja JAV, Rumunijos, Lenkijos ir Prancūzijos vienetai. Veiksmai apima sinchronizuotus šaudymus keliose sąjungininkų valstybėse, o pagrindinis veiksmų centras – Cincu poligonas Rumunijoje.
M1A2 „Abrams“ tankų permetimas tiesiogiai susijęs su šiomis pratybomis. Tankai skirti didinti JAV ir Rumunijos pajėgų sąveikumą, tikrinti bendras operacines procedūras ir demonstruoti Aljanso gebėjimą greitai perdislokuoti dideles karines pajėgas rytiniame flange.
JAV siunčia į Rumuniją M1A2 „Abrams“
Šis JAV pajėgų sustiprinimas vyksta Rumunijai įgyvendinant ambicingą ginkluotųjų pajėgų modernizavimo programą. 2023 m. Bukareštas pasirašė sutartį dėl 54 M1A2 „Abrams“ SEPv3 tankų įsigijimo iš JAV armijos rezervų; bendra sandorio vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Įrangos pristatymas planuojamas iki 2028 m.
2025 m. spalį Rumunijos gynybos ministerija kreipėsi į parlamentą, prašydama patvirtinti kitą programos etapą – papildomų 216 „Abrams“ tankų ir 76 paramos mašinų įsigijimą. Šio etapo vertė siekia apie 7,6 mlrd. JAV dolerių (be mokesčių). Taip Rumunija siekia sukurti modernų, NATO standartus atitinkantį šarvuotąjį „kumštį“.
Rumunija jau devynerius metus iš eilės atitinka NATO tikslą gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Šie sprendimai siejami su besitęsiančiu Rusijos karu prieš Ukrainą, su kuria Rumunija turi maždaug 600 kilometrų ilgio sieną. Šalis ne kartą griežtai kritikavo Maskvos agresiją ir susidūrė su incidentais, kai Rusijos dronai pažeidė Rumunijos oro erdvę. Visa tai paskatino Bukareštą ir NATO dar labiau stiprinti rytinį Aljanso flangą.
