Neandertaliečių ir Homo sapiens santykiai iki šiol laikomi viena paslaptingiausių žmonijos istorijos dalių. Mokslininkai ilgai ginčijosi, ar šis senovinis homininas (ankstyvas žmogus arba žmogaus protėvis) išnyko dėl klimato, konkurencijos ar ligų. Vis dėlto naujas tyrimas meta iššūkį senoms teorijoms.
Italijos ir Šveicarijos tyrėjų komanda panaudojo naują matematinį modelį, kuris atskleidė netikėtą scenarijų. Jų teigimu, neandertaliečiai galėjo ne išnykti, o tiesiog susilieti su Homo sapiens populiacijomis. Tai visiškai keičia mūsų požiūrį į žmonijos evoliuciją.
Naujas modelis parodė, kad genetinis maišymasis vyko tūkstančius metų. Skaičiavimai rodo, kad Homo sapiens populiacija buvo daug didesnė, todėl jų genetinė įtaka palaipsniui „prarijo“ mažesnes neandertaliečių grupes. Tai paaiškina, kodėl jų DNR išliko iki šių dienų.
Kas iš tiesų galėjo nutikti neandertaliečiams?
Neandertaliečiai gyveno Eurazijoje maždaug 400 tūkst. metų ir ilgą laiką dominavo šiame regione. Tik prieš 45 tūkst. metų čia pasirodė Homo sapiens, kurie keliaudami iš Afrikos susidurdavo su vietinėmis neandertaliečių bendruomenėmis. Šie susitikimai buvo neišvengiami.
Tyrėjų teigimu, neandertaliečiai buvo mažos populiacijos. Nedidelių grupių dydį galima palyginti su salomis, o Homo sapiens su dideliais žemynais. Tokia disproporcija lėmė natūralų genetinį įtraukimo procesą, net ir be agresijos ar masinio žlugimo.
Matematinis modelis atskleidė naują scenarijų
Mokslininkai panaudojo neutralų genetinį dryfą, tai modelį, kuris rodo, kad išlikimui nereikia turėti pranašumo. Net be kovos dėl išlikimo didesnės populiacijos genai tiesiog išstumia mažesnių populiacijų paveldą. Taip neandertaliečių genetinė linija galėjo silpnėti natūraliai.
Kiekviena nauja Homo sapiens migracijos banga įnešė daugiau jų DNR į neandertaliečių grupes. Per tūkstančius metų šis santykis smarkiai pasikeitė. Ilgainiui neandertaliečių genetinis „parašas“ tapo vis menkesnis, kol galiausiai jie išnyko kaip atskiras tipas.
Neandertaliečių DNR vis dar yra tarp mūsų
Šiandien dauguma žmonių, gyvenančių už Afrikos ribų, turi 1-2 proc. neandertaliečių DNR. Tai įrodymas, kad kontaktai tarp rūšių tikrai vyko. Pasak tyrėjų, tai geriausias argumentas, kad neandertaliečiai neišnyko staiga, o buvo genetikai „įsiurbti“ į mūsų liniją.
Modelio prognozės dera su archeologiniais radiniais, tai tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu. Mokslininkai tikisi, kad tokie skaičiavimai padės geriau suprasti, kaip Homo sapiens tapo dominuojančia rūšimi Žemėje ir kodėl kiti homininai išnyko.
