Estijos parlamento „Riigikogu“ nariai Madis Timpsonas, Valdo Randpere ir Marekas Reinas užregistravo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti mobiliųjų greičio matavimo kamerų naudojimo tvarką. Parlamentarai siūlo nustatyti aiškią pareigą prieš kiekvieną tokią kamerą įrengti vairuotojams gerai matomą įspėjamąjį ženklą. Apie šią iniciatyvą pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas „err.ee“.
Pagal siūlomą tvarką, už gyvenviečių ribų įspėjamasis ženklas turėtų būti pastatytas ne arčiau kaip 300 metrų ir ne toliau kaip 500 metrų iki vietos, kur vykdoma greičio kontrolė. Gyvenvietėse atstumai būtų mažesni – ženklas turėtų atsirasti likus 150–300 metrų iki mobiliosios kameros. Tokiu būdu, anot iniciatorių, vairuotojai turėtų pakankamai laiko sureaguoti ir pritaikyti greitį prie leistino.
Įstatymo projekte taip pat numatyta aiški pasekmė tais atvejais, kai šie reikalavimai nebūtų įgyvendinti. Dokumente pabrėžiama, kad jeigu prieš mobilųjį greičio matavimo įrenginį nebus įrengto atitinkamo įspėjamojo ženklo nustatytu atstumu, tokios kameros užfiksuotas pažeidimas būtų laikomas negaliojančiu. Tai reikštų, kad vairuotojui skirta bauda galėtų būti ginčijama ir panaikinta vien dėl procedūrinių pažeidimų.
Vienas iš projekto iniciatorių, „Riigikogu“ teisės komisijos pirmininkas M. Timpsonas, atkreipė dėmesį, kad diskusijos dėl įspėjamųjų ženklų kilo dar tuomet, kai mobiliosios kameros tik buvo įteisinamos. Anot jo, tuo metu buvo žadėta, kad vairuotojai bus iš anksto informuojami apie vykdomą greičio kontrolę, tačiau praktikoje šis pažadas liko neįgyvendintas.
Parlamentaras pabrėžė, kad greičio matavimo priemonės turėtų būti naudojamos pirmiausia prevenciniais tikslais. Jo teigimu, pagrindinis tikslas nėra surinkti kuo daugiau baudų ar papildyti valstybės biudžetą, bet užtikrinti saugesnį eismą. Ten, kur eismo sąlygos sudėtingesnės ar kur fiksuojama daugiau pažeidimų, kameros turėtų skatinti vairuotojus mažinti greitį, o ne veikti kaip netikėtas kontrolės įrankis.
Ši iniciatyva gali išprovokuoti platesnę diskusiją Estijoje apie greičio kontrolės politiką ir jos efektyvumą. Vieni kritikai jau anksčiau teigė, kad mobiliosios kameros kartais naudojamos kaip priemonė generuoti pajamas, o ne sistemingai spręsti saugumo problemas. Kita vertus, saugumo ekspertai primena, kad netikėta kontrolė taip pat turi prevencinį poveikį ir gali atgrasyti nuo nuolatinio greičio viršijimo.
Jeigu įstatymo pataisos būtų priimtos, tai reikštų aiškesnes taisykles tiek teisėsaugos institucijoms, tiek vairuotojams. Policijai tektų užtikrinti, kad kiekviena mobilioji kamera būtų naudojama tik laikantis nustatytų atstumų ir ženklinimo reikalavimų. Vairuotojai savo ruožtu galėtų tikėtis didesnio skaidrumo ir prognozuojamumo.
Kol kas projektas dar tik pateiktas svarstyti, todėl jo likimas priklausys nuo tolesnių debatų parlamente. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad siūlymas atspindi siekį labiau subalansuoti eismo saugumo ir vairuotojų teisių apsaugos interesus.
