Ekodiena.lt
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, seniai populiari prekyba naudotais daiktais ir dėvėtais drabužiais. Užsienyje keli kaimynai rengia mažus gatvės turgelius, lietuviai įkūrė dėvėtų drabužių parduotuves.
Juk dažnas pagalvoja, kam pirkti brangiai kainuojantį drabužį (juo labiau, kad ne visada jo kokybė atitinka kainą), jeigu gali nusipirkti madingą dėvėtą ir sutaupyti pinigų. Šį požiūrį dar labiau sustiprino krizė, kuri vienaip ar kitaip palietė beveik visus. Tačiau kai kuriems žmonėms – tai vienintelė galimybė apsirengti.
Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka ne tik gaunantys mažesnes pajamas. Vis labiau populiarėjant žaliųjų idėjoms šios parduotuvės tampa puikia alternatyva prekybos centrams ir neapgalvotam pirkimui. Juk prailginus drabužio dėvėjimo laiką saugoma aplinka – neskatinama gaminti vis naujų, o ir apsiperkama šiose parduotuvėse atidžiau. Tačiau daugeliui kyla klausimas, ar dėvėti drabužiai saugūs?
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dėvėti drabužiai turi būti specialiai apdorojami dezinfekcinėmis medžiagomis. Vyriausybė liepos mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus. Naujos taisyklės taikomos ir prekiaujantiems dėvėtais drabužiais, mat jos patikslino dėvėtų drabužių importo į Lietuvą tvarką.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjos Loretos Čerauskienės teigimu, dėvėtų drabužių parduotuvėse prie kiekvienos drabužių siuntos turi būti pridėtas dokumentas apie drabužių apdorojimą, taip pat nurodyta, kad atvežti drabužiai nėra kenksmingi sveikatai. Dokumentuose privaloma nurodyti apdorojimo dokumentą išdavusios įmonės pavadinimą, kitus reikiamus rekvizitus, o taip pat apdorojimui naudotų cheminių medžiagų pavadinimus. Tai taikoma visiems į Lietuvą įvežamiems dėvėtiems drabužiams.
Pasak L. Čerauskienės, pirkėjai gali paprašyti pardavėjų parodyti šiuos dokumentus, kad įsitikintų, jog drabužiai buvo chemiškai apdoroti. Pardavėjai taip pat privalo perspėti pirkėjus, kad chemiškai apdorotuose drabužiuose gali būti cheminių medžiagų likučių, todėl nusipirkus tokį gaminį būtina namuose jį išskalbti, išvėdinti.
L. Čerauskienės teigimu, žmonės neturėtų iškart vilktis įsigytą dezinfekuotą drabužį, nes niekas nežino, kokią alergiją jis gali sukelti, be to, nehigieniška kažkieno dėvėtą drabužį rengtis kitam.
Griežtesni reikalavimai taikomi parduodantiems vaikiškus dėvėtus drabužėlius. Sveikatos ministro įsakymu draudžiama prekiauti dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų bei dėvėta vaikiška avalyne ir naudotais minkštais žaislais. Tad šiuo metu dėvėtų žaislų rinkoje neturėtų būti.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistės teigimu, suaugusieji taip pat turėtų vengti dėvėtos avalynės, nes egzistuoja pavojus užsikrėsti kojų grybeliu.
Panevėžio dėvėtų drabužių parduotuvių darbuotojos patikino, kad priimami tik tinkamai apdoroti drabužiai, tačiau kai kurios pripažino, kad juos perkančių žmonių neperspėja dėl būtinumo tokius drabužius išskalbti arba išvalyti.
Specialistai tvirtina, kad tinkamai išvalytus drabužius galima drąsiai dėvėti, neretai jie gali dar ilgai tarnauti ne blogiau už naujus, įsigytus prabangiame prekybos centre.
.){kind=small}
