Ar peržengtos visos ribos? Teisme nuskambėjo žodžiai, kurie sukėlė šoką
Teismo salėje skambant paskutiniams žodžiams, riaušių prie Seimo byla įgauna vis emocingesnį toną. Nuteistųjų pasisakymai rodo ne tik jų poziciją dėl kaltės, bet ir platesnį požiūrį į valstybės sprendimus bei pačią teisinę sistemą.
Tokios bylos dažnai peržengia vien teisinio ginčo ribas. Jose atsiranda vietos interpretacijoms, vertinimams ir net labai aštriems pareiškimams, kurie atspindi skirtingas visuomenės nuotaikas.
Būtent tai ir matyti šiuo atveju – paskutiniai žodžiai teisme tapo savotiška tribūna, kurioje nuteistieji bandė apginti savo poziciją ir paaiškinti, kaip jie mato įvykius.
Kaltės nepripažįsta ir kalba apie persekiojimą
Viena iš nuteistųjų Astra Genovaitė Astrauskaitė teisme teigė nesutinkanti su jai pareikštais kaltinimais. Ji tvirtino, kad byla esą yra susijusi su jos kritika valdžios sprendimams.
Jos pasisakymai buvo itin aštrūs – ji šią bylą pavadino gėdingiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Taip pat kritikavo pandemijos metu taikytus ribojimus, teigdama, kad jie pažeidė žmogaus teises.
Pasak jos, 2021 metų rugpjūčio įvykiai prie Seimo buvo netikėtai peraugę į riaušes, nors jos organizuoti protestai anksčiau esą būdavę taikūs.
Skirtingos nuteistųjų versijos
Teisme kalbėję kiti nuteistieji taip pat neigė savo kaltę. Vadimas Jalago svarstė, kad galėjo būti nuteistas dėl ankstesnių teistumų, o ne konkrečių veiksmų šioje byloje.
Jis teigė, kad dalis kaltinamųjų esą tapo „atpirkimo ožiais“. Tuo metu Eitvydas Galvydis aiškino, kad jo veiksmai buvo savigyna, reaguojant į pareigūnų veiksmus.
Tokie pasisakymai atskleidžia, kad nuteistieji mato situaciją visiškai kitaip nei ją vertino teismas pirmojoje instancijoje.
Kalbos apie politinį procesą
Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, savo kalboje pabrėžė manantis, kad byla yra politizuota. Jo teigimu, tyrimas buvo šališkas, o dalis svarbios informacijos esą nebuvo vertinta.
Jis taip pat akcentavo, kad nuteistieji yra pilietiškai aktyvūs žmonės, kurie nebijo kritikuoti valdžios. Pasak jo, būtent ši aplinkybė galėjo turėti įtakos bylos baigčiai.
Tokie argumentai dažnai pasigirsta rezonansinėse bylose, kuriose susipina politika ir teisė.
Kontroversiški pareiškimai apie pandemiją
Dar vienas nuteistasis, Andrejus Lobovas, teisme pateikė itin kontroversiškus teiginius. Jis kalbėjo apie tariamą „genocidą“ pandemijos metu ir kritikavo vakcinaciją.
Svarbu pabrėžti, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti moksliniais įrodymais ir prieštarauja oficialiai institucijų pateikiamai informacijai. Tačiau teismo salėje jie buvo išsakyti kaip asmeninė pozicija.
Tokie pasisakymai dar kartą parodo, kiek skirtingai visuomenėje vertinami pandemijos laikotarpio sprendimai.
Byla – dar nesibaigė
Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas yra gavęs daugiau nei 60 skundų, o dauguma nuteistųjų siekia būti išteisinti.
Savo ruožtu prokuratūra taip pat apskundė dalį sprendimų. Ji siekia, kad vienas iš išteisintųjų būtų pripažintas kaltu, o kai kuriems nuteistiesiems nebūtų taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
Tai reiškia, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas, o bylos eiga gali pasisukti įvairiomis kryptimis.
Primena apie ankstesnį nuosprendį
Pirmosios instancijos teismas didžiąją dalį kaltinamųjų pripažino kaltais. Iš 87 asmenų net 84 buvo nuteisti dėl riaušių.
Daugeliui jų skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas atidėtas. Taip pat paskirtos piniginės įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei priteistas žalos atlyginimas.
Ši byla išlieka viena didžiausių ir sudėtingiausių pastarųjų metų teismų praktikoje. Ji ne tik apie konkrečius veiksmus, bet ir apie platesnį visuomenės požiūrį į protestus, valdžios sprendimus ir atsakomybę.
