Kasdien keliuose fiksuojama tūkstančiai pažeidimų. Policijos radarai, trikojai, pareigūnai nežymėtuose automobiliuose bei nematomos pažeidimo akimirkos įrašo viską, kas viršija greitį, rankose laikomą telefoną ar neprisisegtą diržą.
Tokie epizodai, kurie daugeliui atrodo smulkūs ir net nereikšmingi, dažnai tampa rimtų piniginių nuostolių priežastimi. Ir nors daugelis vairuotojų vis dar tiki, kad pareigūnai baudomis užsidirba priedus prie atlyginimo, realybė yra visai kitokia.
Lietuvoje praėjusiais metais užfiksuota daugiau kaip 953 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Tai reiškia, kad taisyklės kasdien pažeidžiamos daugiau kaip 2,6 tūkst. kartų. Vien greičio viršijimo atvejų – 423 tūkstančiai.
Ir šis skaičius, regis, vis dar nešokiruoja dalies vairuotojų, kurie sąmoningai spaudžia akceleratorių. Kiti dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – naudojimasis telefonu be laisvų rankų įrangos (45 tūkst. atvejų), vairavimas be teisių bei neužsisegti saugos diržai (po 20 tūkst.), ir pavojingiausias iš jų – neblaivus vairavimas, užfiksuotas daugiau kaip 6 tūkst. kartų. Tai skaičiai, kuriuos būtų galima palyginti su mažo miestelio visais gyventojais.
Mitai apie policijos atlyginimus
Vienas iš labiausiai paplitusių įsitikinimų, kad kuo daugiau pareigūnai išrašo baudų, tuo daugiau uždirba. Bet tai yra visiškas mitas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patvirtino, jog nėra jokio ryšio tarp skiriamų baudų ir pareigūnų atlyginimo.
„Tai visiškai neteisingas įsitikinimas. Policijos pareigūno atlyginimas visiškai nepriklauso nuo skirtų baudų vairuotojams“, – teigia jis.
Pasak R. Matonio, pareigūnų darbo užmokestis priklauso nuo objektyvių kriterijų, tokių kaip pareigūno laipsnio, darbo stažo, naktinių pamainų, darbo savaitgaliais ar švenčių dienomis bei papildomų užduočių.
Taip pat taikomos priemokos už viršytą darbo krūvį ar dalyvavimą projektinėje veikloje. Kitaip tariant, baudos nėra niekaip susijusios su jų algų dydžiu.
Kas iš tiesų motyvuoja pareigūnus
Policijos darbe egzistuoja nuolatinė įtampa tarp pareigos ir visuomenės lūkesčių. Vieni reikalauja daugiau griežtumo, kiti – mažiau bausmių už menkniekius. Tačiau realybėje pareigūnų tikslas nėra bausti. Jų tikslas – prevencija.
Jei trikojis užfiksuoja dešimt vairuotojų nuo greičio viršijimo, galbūt išsaugota viena gyvybė. Ir tai yra didžiausia vertė.
Policijos departamentas šiuo metu vienija daugiau nei 1 500 darbuotojų. Jų vidutinis atlyginimas siekia 2470 eurų „ant popieriaus“, o į rankas – apie 1508 eurus. Tai – už atsakingą, rizikingą, kartais nepopuliarų, bet visuomenei itin reikalingą darbą.
Policijos tikslas nėra surinkti kuo daugiau baudų, bet užtikrinti, kad visi gyventojai grįžtų namo saugiai.
Kodėl vis tiek kyla nepasitenkinimas
Viešumoje vis dar netyla kalbos apie pasalūniškus trikojus, kurie tarsi slapta medžioja greičio viršytojus, ar patrulius, kurie lyg tyčia pasirodo netinkamiausiu momentu. Tačiau ar tikrai problema – pareigūnų darbas, o ne mūsų pačių vairavimo kultūra?
Didžioji dalis baudų skiriama už pažeidimus, kurių būtų galima lengvai išvengti: neskambinti, kai vairuoji, prisisegti diržą, neviršyti greičio. Ir nors kai kam tai atrodo kaip smulkmena, kiekvienas toks pažeidimas yra žingsnis link potencialios nelaimės.
Nereikia pamiršti, kad už kiekvienos statistikos slepiasi žmogaus elgesys. Ir sprendimai yra vairuotojo rankose.
Kelias – bendras visiems
Tad kitą kartą, kai už lango išvysi trikojį ar į tave pažvelgs pareigūnas nežymėtame automobilyje, sustok. Ne vien dėl baudos. Dėl savęs, dėl artimųjų, dėl kito vairuotojo, kuris tą dieną galbūt pirmą kartą išvažiavo į kelią.
Policija – ne priešas. Ji mūsų eismo dalis. Ir kiekvienas pažeidimas, kurio išvengiame, tai dar vienas žingsnis saugesnio eismo link.
