Ar prasidės vidinis susidorojimas? Naujasis premjeras susidurs su Orbano įtakos tinklu
Vengrijos politinė scena šiuo metu išgyvena vieną įdomesnių etapų per pastaruosius metus. Po ilgo laikotarpio, kai valdžioje dominavo vienas politinis sparnas, rinkimų rezultatai atvėrė naujų galimybių. Tačiau kartu atsirado ir nemažai neaiškumų, kurie gali nulemti, kaip greitai pokyčiai taps realybe.
Nors daliai rinkėjų nauja politinė kryptis atrodo kaip ilgai laukta permaina, situacija nėra tokia paprasta. Valstybės institucijose vis dar dirba daug žmonių, kurių lojalumas susiformavo per ankstesnį laikotarpį. Dėl to net ir laimėjusi opozicija gali susidurti su netikėtais iššūkiais kasdienėje politinėje veikloje.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad šie rinkimai nebūtinai reiškia galutinį lūžį. Politinė kova gali persikelti į kitą etapą – mažiau matomą, bet ne mažiau svarbų. Būtent ten spręsis, ar naujoji valdžia sugebės įtvirtinti savo viziją.
Politinis lūžis ar laikinas pokytis?
Vengrijos parlamento rinkimai daugeliui tapo simboliniu momentu, žyminčiu galimą krypties pasikeitimą. Opozicinė partija „Tisza“, vadovaujama Peterio Magyaro, pasiekė reikšmingą pergalę ir įgijo aiškią daugumą parlamente. Tai suteikia teorinę galimybę inicijuoti reformas ir keisti iki šiol vyravusią politiką.
Vis dėlto Rytų Europos politikos studijų centro vadovas Maris Cepuritis atkreipia dėmesį, kad situacija nėra tokia tiesi. Per šešiolika metų trukusį Viktoro Orbano valdymą svarbiose pozicijose buvo paskirta daug jam lojalių asmenų. Tai reiškia, kad naujai valdžiai teks dirbti su sistema, kuri ne visada bus linkusi bendradarbiauti.
Toks kontekstas leidžia manyti, kad realūs pokyčiai gali užtrukti ilgiau, nei tikisi dalis visuomenės. Net turint politinę daugumą, sprendimų įgyvendinimas gali strigti dėl vidinių prieštaravimų. Kitaip tariant, pergalė rinkimuose dar negarantuoja greitos transformacijos.
Įtampa tarp valdžios ir valstybės aparato
Artimiausi metai, pasak eksperto, gali tapti įtempto bendradarbiavimo laikotarpiu. Vienoje pusėje bus naujas politinis elitas, siekiantis formuoti kitokią valstybės kryptį, o kitoje – institucijos, kurių vidinė kultūra susiformavo per ankstesnę valdžią.
Tokio pobūdžio situacijos dažnai sukelia lėtus sprendimų priėmimo procesus ir netiesioginį pasipriešinimą. Kartais tai pasireiškia ne atvirais konfliktais, o subtiliais vilkinimais ar procedūriniais trikdžiais. Tai gali turėti realų poveikį reformų tempui.
Tuo pačiu tikėtina, kad Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ nesitrauks iš politinės arenos. Priešingai – jie gali ruoštis sugrįžimui per kitus rinkimus, tikėdamiesi, kad dabartinė valdžia nesugebės pateisinti lūkesčių. Tai dar labiau didins bendrą politinę įtampą.
Santykiai su Europos Sąjunga
Vienas svarbiausių klausimų – kaip keisis Vengrijos santykiai su Europos Sąjunga. Iki šiol šie santykiai dažnai buvo įtempti, o dalis finansinės paramos buvo sustabdyta dėl nesutarimų. Naujoji valdžia gali siekti švelnesnio ir konstruktyvesnio dialogo.
Manoma, kad Peteris Magyaras bandys įtikinti Europos partnerius suteikti daugiau laiko pokyčiams įgyvendinti. Neoficialiuose susitikimuose jis gali prašyti lankstumo ir pabrėžti abipusio pasitikėjimo svarbą. Tai galėtų padėti atlaisvinti dalį finansinių srautų.
Vis dėlto tokie pokyčiai neįvyks per vieną dieną. Europos Sąjungos institucijos vertins ne tik pažadus, bet ir konkrečius veiksmus. Todėl naujajai valdžiai teks įrodyti, kad jos deklaruojami tikslai virsta realiais sprendimais.
Užsienio politika: Ukraina ir JAV
Kalbant apie Vengrijos poziciją Ukrainos atžvilgiu, radikalių pokyčių tikėtis nereikėtų. Šalis greičiausiai netaps aktyviausia karinės paramos teikėja ar stipriausia Ukrainos narystės šalininke. Tačiau gali sumažėti blokavimo politika, kuri anksčiau kėlė daug diskusijų.
Toks nuosaikesnis požiūris galėtų pagerinti Vengrijos įvaizdį tarptautinėje arenoje. Net ir nedideli pokyčiai šioje srityje gali būti svarbūs signalai partneriams. Tai ypač aktualu dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis taip pat gali patirti pokyčių. Po Viktoro Orbano pralaimėjimo Vengrijos pozicija Vašingtone gali susilpnėti, tačiau naujoji valdžia greičiausiai bandys išlaikyti esamus ryšius ir ieškoti naujų bendradarbiavimo formų.
Rusijos įtaka ir energetikos klausimai
Rinkimų rezultatai taip pat atskleidė ribotas Rusijos galimybes daryti įtaką kitų šalių vidaus politikai. Nors buvo bandymų padėti Viktorui Orbanui, jie nepadarė lemiamo poveikio rezultatams. Tai rodo, kad tokia įtaka nėra visagalė.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Rusija atsitrauks. Priešingai – tikėtina, kad bus ieškoma naujų būdų veikti ir daryti įtaką. Todėl ši tema išliks aktuali ir ateityje.
Didelį iššūkį kelia ir energetikos sritis. Vengrija vis dar stipriai priklauso nuo rusiškų energijos išteklių, įskaitant naftą, dujas ir branduolinį kurą. Nors naujoji valdžia gali siekti šią priklausomybę mažinti, tai pareikalaus laiko ir papildomų finansinių išteklių.
Galutinis sprendimas priklausys nuo politinės valios – kiek naujoji valdžia bus pasirengusi prisiimti galimas ekonomines pasekmes. Tai klausimas, kuris neišvengiamai paveiks ir visuomenės nuotaikas artimiausiais metais.
