Anksčiau kiekvienas vairuotojas puikiai žinojo, ką reiškia simbolis, rodantis įjungtą variklio šildymo funkciją. Šiandien automobilio užvedimas atrodo daug paprasčiau, tai pakanka paspausti sankabą arba stabdį ir pasukti raktelį ar paspausti mygtuką.
Vis dėlto prieš kelis dešimtmečius šis procesas buvo kiek sudėtingesnis, nes prieš pasukant raktelį reikėjo atlikti dar vieną veiksmą, kad variklis sėkmingai užsivestų. Daugelis vairuotojų dar prisimena, kaip žiemą, norint paleisti šaltą variklį, tekdavo gerokai pasistengti.
Tam padėdavo vadinamoji oro ir kuro mišinio praturtinimo funkcija, geriau žinoma kaip „siurbimas“. Ji buvo dažniausiai naudojama automobiliuose su karbiuratoriais, kol pasirodė modernesnės kuro tiekimo sistemos.
Naujesnės transporto priemonės jau turėjo automatinius sprendimus, kurie reguliuodavo kuro tiekimą pagal variklio temperatūrą. Tačiau verta žinoti, kaip veikė ši senoji, rankiniu būdu valdoma funkcija, nes ji buvo itin svarbi šalto variklio užvedimui.
Kaip veikė siurbimo funkcija?
Siurbimas užtikrindavo, kad į šaltą variklį patektų turtingesnis kuro ir oro mišinys. Tai reiškė, kad į degimo kamerą patekdavo daugiau benzino nei įprastai. Kadangi šaltas variklis nesugeba pakankamai gerai išgarinti benzino, kibirkštis negali uždegti mišinio, todėl padidinama benzino koncentracija, kad uždegimas įvyktų.
Vairuotojas rankiniu būdu aktyvuodavo šią funkciją, dažniausiai traukdamas tam skirtą svirtį ar rankenėlę. Tokiu būdu užtikrinama, kad šaltuoju metu variklis galėtų lengviau užsivesti net ir esant žemai temperatūrai.
Kai variklis pradėdavo veikti, jis pamažu įkaisdavo, o kuro garai degimo kameroje tapdavo pakankami normaliam uždegimui. Štai tada siurbimą reikėdavo išjungti, kad mišinys netaptų per turtingas ir nesukeltų degimo sutrikimų.
Kada reikėjo įjungti ir išjungti siurbimą?
Senuose automobiliuose siurbimas buvo valdomas rankiniu būdu, todėl vairuotojas turėjo pats nuspręsti, kada jį įjungti ir kada išjungti. Paprastai šią funkciją reikėdavo naudoti tik šalto variklio užvedimui.
Po kelių veikimo minučių, kai variklis pasiekdavo darbinę temperatūrą, siurbimą reikėdavo išjungti, nes per didelis benzino kiekis galėdavo užtvindyti cilindrus. Jei siurbimas būdavo paliekamas per ilgai, variklis pradėdavo dirbti netolygiai, galia sumažėdavo, o degimo ciklai sutrūkdavo.
Ilgainiui tai galėjo pakenkti varikliui ir sutrumpinti jo tarnavimo laiką. Kai variklis būdavo įšilęs, jo užvedimui siurbimo nebereikėdavo. Kartais, esant šiltam orui ar optimaliai drėgmei, net ir seni karbiuratoriniai varikliai galėdavo užsivesti be šios pagalbos. Tačiau jei siurbimas būdavo įjungtas šiltam varikliui, užvedimas tapdavo dar sunkesnis, nes mišinys būdavo per riebus ir variklis tiesiog neužsivesdavo.
Šiandien automobiliai su tokia sistema beveik nebegaminami, tačiau žinoti, kaip ji veikė, įdomu ir naudinga kiekvienam, kuris domisi automobilių istorija ir jų techniniu vystymusi.
