Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksavus rekordinį elektros poreikį bei Baltijos šalyse nedidėjant vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina išaugo 12 proc. iki 216 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, vasario 2–9 dienomis Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 215 eurų už MWh.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys nurodo, kad praėjusį pirmadienį Lietuvos elektros suvartojimas buvo netoli rekordinio per rinkos laiko vienetą (15 minučių) ir siekė 2 564 megavatus (MW), taip pat praėjusią savaitę buvo pagerintas savaitės poreikio rekordas, kuris pasiekė 360 gigavatvalandžių (GWh).
„Išaugusią paklausą užtikrino didesni importo srautai, nes vietos gamyba neaugo. Dėl to nežymiai padidėjo vidutinė elektros kaina. Prie kainų augimo prisidėjo ne tik dėl šalčių išaugusi elektros paklausa, bet ir neplanuoti šiluminių elektrinių remontai Estijoje ir Lietuvoje“, – pranešime teigia D. Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. iki 360 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 64 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 230 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 236 GWh.
Daugiausia elektros šalyje praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba mažėjo 4 proc. iki 115 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba sumenko 3 proc. iki 75 GWh, hidroelektrinės per savaitę pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės – 23 GWh.
Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 proc.
Bendras elektros importo kiekis per savaitę augo 10 proc. iki 163 GWh. Anot „Litgrid“, 72 proc. elektros buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. – iš Latvijos, o likę 15 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 35 proc. iki 25 GWh. Fiksuota, kad 93 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 7 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 6 proc. Lenkijos ir 88 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos ir 100 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
