Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms ZAPAD, Lietuvos kariuomenė pateikė paaiškinimą dėl vis dažniau viešojoje erdvėje iškylančio klausimo – ar per šias pratybas galima tikėtis puolimo prieš Lietuvą?
Kaip teigiama socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše, ZAPAD – tai strateginio lygmens karinės pratybos, kurios vykdomos nuo Šaltojo karo laikų. Didžioji jų dalis vyksta Baltarusijos teritorijoje, kaimyninėje valstybėje, su kuria Lietuva turi sausumos sieną.
„Mums šios pratybos aktualios dėl geografinės kaimynystės ir dėl to, kad jose dalyvauja tūkstančiai karių. Šiemet viešai skelbta, kad Baltarusijoje planuojama 13 tūkst. karių, vėliau skaičius sumažintas iki 7 tūkst., o tai gali reikšti tiek daug, tiek nieko“, – pažymima kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad pagal šiuo metu turimą informaciją, tiesioginė karinė grėsmė iš Rusijos nėra fiksuojama.
„Šiuo metu Rusijos sausumos pajėgos koncentruotos Ukrainos fronte, o prie Lietuvos sienų jokių pajėgų telkimo nefiksuojame“, – teigiama oficialiame atsakyme.
Tiesa, kariuomenė atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis savaitėmis padaugėjo Rusijos karinių orlaivių skrydžių Baltijos jūroje.
„Dėl to dažniau kyla NATO naikintuvai, tačiau šių veiksmų nesiejame su ZAPAD pratybomis“, – nurodo kariai.
Vertindama Lietuvos saugumo situaciją, kariuomenė pabrėžia, kad šiuo metu šalies karinė parengtis yra aukščiausia nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
„Turime daugiau nei 50 tūkst. karių – profesionalų, šauktinių, savanorių ir aktyviojo rezervo. Karinės technikos kiekis ir kariuomenės struktūra – istoriškai stipriausi. Be to, turime sąjungininkų karinius vienetus savo teritorijoje“, – nurodo Lietuvos kariuomenė.
Kiekvienų ZAPAD pratybų metu, pasak kariuomenės atstovų, yra pakeliamas budrumo lygis ir organizuojami nacionaliniai mokymai. Šiemet tai bus „Perkūno Griausmas 2025“ ir kitos pratybos, kuriose dalyvaus ir NATO sąjungininkai.
„Tai darome ne todėl, kad žinome apie konkretų pavojų, bet todėl, kad tokio masto pratybos paprastai padidina tikimybę susidurti su GPS trikdžiais, žvalgybiniais skrydžiais ir kitomis provokacijomis. Be to, mes nežinome, kokia logika vadovaujasi kita pusė – jei apskritai tokia yra“, – pažymi Lietuvos kariuomenė.
Apibendrindama poziciją, kariuomenė teigia: „Remiame Ukrainą, niekada nenuvertiname priešo, bet ir primename, kad patarlė „neapsižiok, ko negali praryti“ galioja ne tik mūsų tautosakoje.“
