Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė pasaulio požiūrį į saugumą ir geopolitiką. Ši agresija parodė, kad kariniai konfliktai Europoje nėra tik praeities dalykas, jie gali vėl tapti realybe. Lietuva, Latvija ir Estija – šalys, kurios ne kartą patyrė Rusijos imperinę įtaką vėl atsidūrė rizikos zonoje.
Dėl savo geografinės padėties ir istorinės patirties Baltijos valstybės vertinamos kaip galimos kitos Rusijos taikinės. Vakarai griežtai reaguoja, o ir NATO stiprina savo karinį buvimą Baltijos regione. Sąjungininkai siunčia papildomas pajėgas, rengiamos bendros pratybos, didinamos investicijos į infrastruktūrą.
Tačiau nerimo nesumažina net tokie žingsniai, vis dažniau viešai užduodamas klausimas: ar Rusija gali žengti toliau ir ryžtis puolimui prieš NATO šalis? O jeigu taip – kada?
Prognozės kinta priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos, Vakarų vienybės ir Rusijos vidaus situacijos. Kol vieni ramina, kad tokia rizika menka, kiti ragina nesidžiaugti per anksti.
Tai verčia Baltijos šalis ne tik būti pasirengusioms, bet ir aktyviai investuoti į gynybą, informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą.
Įmanomi puolimo scenarijai
Karo analitikai nurodo keletą galimų Rusijos veiksmų variantų. Vienas iš jų yra staigus karinis puolimas, nutaikytas į strateginius objektus ir infrastruktūrą, kuris turėtų sukelti chaosą, kol NATO spėtų reaguoti.
Toks „žaibiškas smūgis“ galėtų būti skirtas ne tik kariniams, bet ir psichologiniams tikslams, demoralizuoti visuomenę ir parodyti Aljanso silpnumą.
Kita galimybė yra hibridinis karas. Tai ne tankų kolonos, o kibernetinės atakos, dezinformacijos srautas, vietinių grupių kiršinimas, sabotažo aktai. Ši taktika jau ne kartą naudota tiek Ukrainoje, tiek Baltijos šalyse.
Tokie veiksmai gali būti išplitę, bet nepakankamai akivaizdūs, kad būtų laikomi tiesiogine agresija, o tai apsunkintų NATO atsaką.
Ypatingai svarbi Kaliningrado sritis. Rusijos karinėje doktrinoje ši teritorija veikia kaip placdarmas puolimui į Lenkiją ar Lietuvą. Dar vienas pavojus – Baltarusija. Jeigu šalis liktų ištikima Kremliaus sąjungininkė, iš jos teritorijos galėtų būti organizuojami išpuoliai prieš Lietuvą ar Latviją. Tai labai apsunkintų NATO operacijas regione.
Ekspertų prognozės: 2028-ieji kaip riba?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, jei Vakarai įšaldys karą Ukrainoje, 2028 metais Rusija gali būti pasirengusi naujam puolimui. Tik šį kartą prieš kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, tarp jų ir Baltijos šalis.
Tą patį tvirtina ir Lietuvos kariniai ekspertai – Rusija neatsisako imperinių tikslų, o jos karinės galimybės pamažu atsistato. „The Economist“ dar praėjusiais metais rašė, kad net ir esant dabartiniam išsekimui, Rusija po šešių mėnesių gali būti pajėgi inicijuoti agresiją prieš vieną Baltijos šalį.
Kol kas tokio puolimo išvengta dėl NATO atgrasymo, bet laikas ir aplinkybės gali pasikeisti. Suomijos žvalgybos ir kariuomenės ekspertai taip pat pateikė pesimistinių prognozių. Jų manymu, Rusija gali siekti naujų teritorijų, kai tik atsiras langas, silpnesnis NATO atsakas, vidaus krizės Vakaruose ar politiniai pokyčiai. Jei taip nutiktų, Baltijos šalys būtų pirmose eilėse.
NATO pasiruošimas: ar tikrai pakanka?
Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės – tai reiškia, kad jas ginti įsipareigojo 30 šalių. Tačiau klausimas lieka: ar sąjungininkai suspėtų reaguoti laiku? Vokietija įsipareigojo dislokuoti brigadą Lietuvoje, Kanada – Latvijoje, o Jungtinė Karalystė – Estijoje.
Nuolatinis karių buvimas, bendros pratybos, oro gynybos sistemų plėtra – visa tai kuria saugumo jausmą. Visgi pasitikėjimas saugumu turi būti paremtas ne tik simboliniais veiksmais. Baltijos šalys didina gynybos biudžetus, perka naują ginkluotę, kuria nacionalinį pasipriešinimo tinklą, stiprina civilinės gynybos pajėgumus.
Taip pat aktyviai dirbama su visuomene, kuriamos švietimo programos, rengiami pasirengimo scenarijai. Aktyviai bendradarbiaujama ir su JAV. Ši šalis siunčia ne tik techniką, bet ir kariškius, o taip pat vykdo žvalgybinę paramą. Tai leidžia greičiau reaguoti į bet kokį pavojų.
Būti pasiruošus – būtina
Nors šiuo metu Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis atrodo mažai tikėtinas, geopolitika gali pasikeisti greitai. Karo Ukrainoje eiga, Kremliaus nuotaikos ir Vakarų vienybė, viskas gali turėti įtakos. Todėl geriausia apsauga yra būti pasiruošus visiems scenarijams.
Reikia stiprinti karinius pajėgumus, bet ir neužmiršti visuomenės psichologinio pasirengimo. Tai – ilgalaikis procesas, kuriame dalyvauti turi visi: nuo politikų iki kiekvieno piliečio.
Jei Vakarai nori išvengti naujo karo Europoje, jų atsakas turi būti ne simbolinis, o realus – su aiškiais įsipareigojimais, greitais veiksmais ir nenutrūkstamu dėmesiu regione. Baltijos šalys gali tapti taikiniu, bet jos taip pat gali būti pavyzdys, kaip mažos valstybės geba atlaikyti spaudimą.
