Jau daugelį metų gyvuoja teorija, kad rykliai yra ypatingi gyvūnai, kurie neserga vėžiu. Ši idėja paskatino kurti įvairius papildus iš ryklio kremzlės, kurie, kaip buvo teigiama, gali padėti žmonėms apsisaugoti nuo šios ligos.
Tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė, o moksliniai tyrimai rodo, kad ši teorija yra klaidinga ir grindžiama klaidingomis prielaidomis. Mintis, kad rykliai galėtų padėti žmonėms kovoje su vėžiu, išpopuliarėjo devintajame dešimtmetyje ir ypač devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Buvo išleista knygų, kurios tapo bestseleriais ir skelbė, kad rykliai neserga vėžiu, todėl jų kremzlės papildai gali būti raktas į sveikatą. Reklamose teigta, kad šie preparatai pasižymi vadinamosiomis antiangiogeninėmis savybėmis, tai reiškia, kad jie gali sulėtinti ar sustabdyti kraujagyslių augimą.
Kadangi navikams reikalingas kraujagyslių tinklas, kuris aprūpintų juos maistinėmis medžiagomis, idėja atrodė logiška: jei kraujagyslių augimas sustabdomas, auglys turėtų sumažėti ar net išnykti.
Papildų veiksmingumas ir mokslinės spragos
Teorija skambėjo įtikinamai, tačiau praktika parodė ką kita. Kai kurie vaistai, paremti antiangiogenine terapija, iš tiesų yra veiksmingi ir patvirtinti naudoti gydant įvairius vėžius. Vis dėlto ryklio kremzlės papildai prie jų nepriskiriami. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie papildai turi tik menką poveikį laboratorinėse sąlygose.
2005 metais publikuotas tyrimas parodė, jog kremzlės ekstraktas gali labai nežymiai sulėtinti naujų kraujagyslių formavimąsi ląstelių kultūrose ar bandymuose su gyvūnais, tačiau bandymai su žmonėmis pateikė prieštaringus ir nepatikimus rezultatus.
Kai kurie tyrimai skelbė, kad pacientai, vartoję ryklio kremzlę, pajuto pagerėjimą, tačiau šie darbai buvo kritikuojami dėl netinkamos metodikos ar dėl to, kad jie nebuvo publikuoti patikimuose recenzuojamuose leidiniuose. JAV Nacionalinis vėžio institutas tokius rezultatus įvertino kaip nepilnus ir neįtikinamus.
Oficiali pozicija dėl ryklių kremzlės
Didžioji dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad ryklio kremzlės papildai jokios realios naudos neteikia. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais nepatvirtino jokio efektyvumo kovojant su navikais.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) bei Federalinė prekybos komisija (FTC) ne kartą pašalino šiuos produktus iš rinkos arba skyrė baudas gamintojams už klaidinančią reklamą ir nepagrįstus teiginius.
Dar viena šios teorijos problema, pati idėja, kad rykliai yra apsaugoti nuo vėžio. Tai visiškai netiesa. Rykliai serga vėžiu, ir tai buvo žinoma dar iki to laiko, kai papildų gamintojai pradėjo skleisti priešingą teiginį. Pirmasis auglys kremzlinėje žuvyje buvo užfiksuotas dar 1853 metais, o pirmas ryklio navikas aptiktas 1908-aisiais.
Nuo to laiko mokslininkai užfiksavo mažiausiai 40 navikų atvejų daugiau kaip 20 rūšių rykliuose. Šie navikai aptikti įvairiose kūno vietose, įskaitant net kremzlę ar net baltųjų ryklių veidus.
Mitų ir tikrovės susidūrimas
Šiandien jau aišku, kad ryklių kremzlė nėra stebuklingas vaistas, o rykliai tikrai nėra apsaugoti nuo vėžio. Mitą palaikė rinkodara ir žmonių troškimas rasti paprastą sprendimą sudėtingai problemai. Tačiau mokslas parodė, kad tokie papildai nepadeda ir gali klaidinti žmones, kurie ieško tikro gydymo.
Ryklių kremzlių papildai buvo pristatomi kaip revoliucinis atradimas, tačiau šiandien žinome, kad jie nesuteikia jokios realios naudos kovoje su vėžiu. Pats teiginys, jog rykliai niekada neserga, yra klaidingas, šie gyvūnai taip pat gali sirgti vėžiu.
Todėl svarbu kritiškai vertinti reklamas ir pasikliauti tik patvirtintais medicinos metodais. Mitas apie ryklius parodo, kaip lengvai visuomenė gali patikėti patrauklia, bet neteisinga idėja, kai kalbama apie sveikatą ir gydymą.
