Posakis „sėdėjimas – tai naujas rūkymas“ tapo kone neginčijama sveikos gyvensenos taisykle. Esame įpratę manyti, kad kiekviena minutė, praleista kėdėje ar ant sofos, neišvengiamai artina organizmo senėjimą. Ilgą laiką tyrimai iš tiesų siejo ilgas sėdėjimo valandas su kognityvinių funkcijų silpnėjimu.
Tačiau naujas mokslinis darbas šį vaizdą gerokai komplikuoja. Tyrėjai siūlo atsižvelgti į tai, kaip tiksliai žmogus leidžia laiką sėdėdamas – ar tai vadinamasis „aktyvus“, ar „pasyvus“ sėdėjimas. Nuo to gali priklausyti, ar toks gyvenimo būdas bus smegenims žalingas, ar netgi naudingas.
Tyrime nagrinėjamas ryšys tarp sėdėjimo ir kognityvinės sveikatos. Šiandien pasaulyje daugiau kaip 55 milijonai žmonių gyvena su demencija, įskaitant Alzheimerio ligą, o kasmet diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų.
Ilgą laiką dauguma tyrimų sėdimą gyvenimo būdą vertino kaip vienalytę veiklą – tarsi visos sėdėjimo formos būtų vienodai žalingos. Naujoji analizė taiko kur kas niuansuotesnį požiūrį: skiriamas aktyvus sėdėjimas (pavyzdžiui, skaitymas ar žaidimai) ir pasyvus sėdėjimas (pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas), kad būtų geriau suprasta, kaip skirtingi nejudrios veiklos tipai veikia smegenis.
Metodologija
Mokslininkai analizavo duomenis iš aštuonių elektroninių duomenų bazių: EMBASE, Web of Science, PsycINFO, CINAHL, Medline, SPORTDiscus, PubMed ir Scopus. Buvo apžvelgti tyrimai nuo duomenų bazių sukūrimo pradžios iki 2024 m. rugsėjo.
Atlikta 85 tyrimų sisteminė apžvalga, daugiausia dėmesio skiriant įprastoms kasdienėms sėdimoms veikloms realioje aplinkoje, o ne specialiai sukurtoms, struktūruotoms kognityvinėms programoms.
Išvados: ne visas sėdėjimas yra vienodas
Visuomenės sveikatos tyrėjas ir vienas iš darbo autorių Polis Gardineris pabrėžia, kad sėdėjimo tipas iš tiesų yra svarbus: nedideli kasdieniai pasirinkimai – pavyzdžiui, paskaityti knygą vietoj televizoriaus žiūrėjimo – gali prisidėti prie smegenų sveikatos išsaugojimo senstant.
Analizuodami daugybę tyrimų, Gardineris su kolegomis nustatė, kad aktyvus sėdėjimas – įskaitant skaitymą, kortų žaidimus, kompiuterio naudojimą – nuosekliai siejosi su geresne kognityvine sveikata. Tokios veiklos buvo susijusios su geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis, taip pat geresne epizodine ir darbine atmintimi.
Tuo tarpu pasyvus sėdėjimas beveik visada rodė priešingą tendenciją. Ilgas televizoriaus žiūrėjimas, kai žmogus atsijungia ir fiziškai, ir protiškai, buvo siejamas su prastesniais kognityviniais rodikliais ir didesne demencijos rizika.
Nors fizinis aktyvumas išlieka būtina geros smegenų sveikatos sąlyga, gauti duomenys rodo, kad itin svarbi ir protinė įtrauktis – ir tam nebūtinai reikia atsistoti nuo kėdės. Aktyvus smegenų darbas sėdint vis tiek gali suteikti reikšmingos kognityvinės naudos.
Tyrėjai tikisi, kad šie rezultatai taps pagrindu būsimiems darbams ir papildys visuomenės sveikatos rekomendacijas. Užuot raginus vien mažinti sėdėjimo laiką, siūloma aiškiau akcentuoti skirtumą tarp pasyvaus ir aktyvaus nejudraus elgesio, kad žmonės galėtų rinktis sąmoningiau.
Gardineris pabrėžia, jog ateityje rekomendacijos gali pasikeisti nuo bendro raginimo „mažiau sėdėti“ prie skatinimo užsiimti protiškai aktyvesne veikla sėdint. Tokie paprasti ir realistiški pokyčiai ilgainiui gali palaikyti smegenų sveikatą ir potencialiai sumažinti demencijos riziką.
