Intymus gyvenimas dažnai laikomas paprastu ir greitu būdu atsipalaiduoti po įtemptos dienos. Vis dėlto nauji moksliniai tyrimai rodo, kad seksas nėra „stebuklinga tabletė“ nuo streso: jo poveikis paprastai būna trumpalaikis ir labai priklauso nuo priežasčių, dėl kurių partneriai suartėja.
Vienas jautriausių gyvenimo aspektų, kurį smarkiai veikia stresas, yra intymūs santykiai. Mokslininkai nustatė, kad lytiniai santykiai iš tiesų gali padėti pasijusti ramesniems, tačiau šis efektas dažniausiai apsiriboja ta pačia diena.
Tyrėjai apjungė trijų nepriklausomų studijų duomenis. Iš viso tyrimuose dalyvavo 645 žmonės, kurie dvi savaites kasdien vertino savo patiriamą streso lygį ir nurodė, ar tą dieną turėjo lytinių santykių. Analizė parodė, kad tomis dienomis, kai dalyviai mylėjosi, jie jautė mažesnę įtampą.
Tačiau ilgalaikio, t. y. kitą dieną išliekančio, antistresinio poveikio neužfiksuota. Lytiniai santykiai nesumažino streso lygio kitą dieną ir nesuteikė tvaraus emocinio palengvėjimo. Be to, paaiškėjo, kad svarbiausias veiksnys yra ne pats artumas, o motyvai, dėl kurių jis įvyksta.
Jeigu lytiniai santykiai vyko siekiant išvengti konflikto, iš kaltės jausmo ar patiriant partnerio spaudimą, kitą dieną streso lygis, priešingai, dažnai būdavo didesnis. Pasak mokslininkų, tokiose situacijose gali sustiprėti vidinė įtampa, nes žmogus jaučiasi ne tiek atliepiantis savo poreikius, kiek vykdantis pareigą ar bandantis kažko išvengti.
Tuo tarpu seksas, kylantis iš nuoširdaus noro būti artimiems, kartais siejosi su mažesniu streso lygiu ir vėliau, tačiau šis poveikis buvo nepastovus ir ne visada pasikartodavo.
Specialistai pabrėžia, kad seksas gali trumpam palengvinti įtampą ir pagerinti nuotaiką, tačiau jis nepakeičia gilesnio darbo su streso priežastimis. Tyrimas parodo, jog psichologiniam komfortui svarbus ne tik pats patyrimas, bet ir kontekstas, kuriame jis vyksta: lūkesčiai, abipusis spaudimas ar palaikymas bei partnerių motyvacija.
Taigi, nors intymumas gali būti maloni ir naudinga streso mažinimo dalis, laikyti jį universaliu ir ilgalaikiu sprendimu būtų klaidinga. Kur kas svarbiau rūpintis atviru dialogu poroje, emociniu saugumu ir pasirinkimais, kylančiais iš tikro noro, o ne iš pareigos ar baimės.

