Kartais visi mes pavargstame, patiriame stresą ar tiesiog nekreipiame dėmesio į tai, kaip kalbame. Dėl to išsprūsta vadinamoji tingi kalba, ir tai yra visiškai žmogiška. Vienintelė frazė ar spontaniškas pasakymas tikrai nenustato žmogaus intelekto lygio.
Tačiau įpročiai kartais pasako daugiau nei pavieniai momentai. Kai tam tikros frazės nuolat kartojamos, jos gali atskleisti mąstymo modelius – mažesnį norą gilintis, silpnesnius argumentavimo įgūdžius ar tiesiog ribotą smalsumą. Psichologai pastebi, kad kalba dažnai tampa langeliu į tai, kaip žmogus priima informaciją ir kaip lavina savo mąstymą.
Atsižvelgiant į tai, pateikiamos frazės, kurias ekspertai sieja su žemesniu analitiniu mąstymu. Tai nereiškia, kad žmogus „neprotingas“ – veikiau tai signalas, kad jo mąstymo procesai gali būti paviršutiniški arba pernelyg automatiniai.
Aš jau žinau viską, ką reikia žinoti
Ši frazė dažniau kelia ne pasitikėjimo, o uždarumo įspūdį. Psichologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys mažiau žinių tam tikroje srityje, neretai būna įsitikinę savo supratimu — tai vadinamasis Dunningo–Krugerio efektas.
Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi riboja mokymąsi ir atveria kelią klaidoms. Kur kas išmintingiau sakyti: Štai ką žinau iki šiol, o ką dar galėčiau sužinoti?
Visi žino, kad…
Kai remiamasi miglotu „visi“, išvengiama pareigos pateikti faktus. Tokie teiginiai skamba tarsi visuotinai priimti, bet dažniausiai neturi aiškaus pagrindo.
Tai būdas apeiti įrodymus ir sutaupyti protinės energijos, nors tikras mąstymas reikalauja priešingai — aiškumo ir konkretumo. Vietoj to vertėtų sakyti: Remiuosi tuo, ką sužinojau iki šiol, ir pasiruošti pagrįsti teiginį.
Tai tik tavo nuomonė
Ši frazė dažniausiai išsakoma tada, kai faktai nepatogūs. Mūsų smegenys linkusios laikytis pirmųjų įspūdžių, ignoruodamos duomenis, kurie jiems prieštarauja.
Danielis Kahnemanas savo darbuose aprašė, kaip stipriai mus veikia greitasis, instinktyvus mąstymas. Vietoje gynybinės reakcijos naudingiau paklausti: Kas pakeistų tavo nuomonę? Štai kas pakeistų manąją.
Nesigilinkim į detales
Kai toks požiūris tampa įpročiu, tai rodo, kad žmogus linkęs sutaupyti protinės energijos net tada, kai detalės yra esminės. Būtent jose slypi svarbiausios prielaidos. Ignoruojant detales, klaidos dažniausiai paaiškėja vėliau ir kainuoja gerokai daugiau — tiek laiko, tiek pastangų.
Kaip nori arba Yra kaip yra
Nors šios frazės kartais pasakomos dėl ramybės, dažnas jų vartojimas signalizuoja išmokto bejėgiškumo būseną. Tai tarsi atsitraukimas nuo sprendimų priėmimo, atsakomybės ar pastangos ieškoti išeičių. Tokie pasakymai kuria įspūdį ne apie žmogaus vidinę taiką, o apie mentalinį atsiribojimą ir vengimą spręsti problemas.
Šių frazių vartojimas savaime jūsų neapibrėžia — jos tik suteikia užuominų apie tai, kaip mąstote skirtingose situacijose. Pastebėjus, kad kurios nors jų tapo įprastos, tai gali būti puikus šansas sulėtinti tempą, įsivertinti savo reakcijas ir sąmoningai pasirinkti tikslesnę, brandesnę minties raišką. Maži pokyčiai kalboje dažnai pakeičia ir tai, kaip mąstome — o nuo to keičiasi ir rezultatai, kuriuos pasiekiame kasdien.
