Apie virusus dažniausiai pagalvojame žiemą, kai peršalimai ir gripo bangos užklumpa kaip netikėtas vėjas. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kai kurios pavojingos virusų rūšys nepriklauso nuo sezono. Ir dar blogiau – jos gali keliauti ne tik oru ar tiesiogiai nuo žmogaus žmogui, bet ir virtuvės įrankiais.
Niekas nenori manyti, kad šaukštas ar peilis galėtų tapti ligos priežastimi. Visgi kai kurie virusai pasižymi išskirtiniu atsparumu ir gali išgyventi ant paviršių ilgiau nei spėtume įsivaizduoti. Įdomu tai, kad virusų gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros ar drėgmės, bet ir nuo to, ar šakutė buvo išplauta rankomis ar indaplovėje.
Mokslininkai perspėja, kad virtuvės aplinka yra viena iš tų vietų, kur rizika plisti virusams išlieka aukšta, net jei kasdien plauname paviršius. Ypač tuomet, kai gaminame ne tik sau, bet ir šeimai ar draugams. Tad ar virusas tikrai gali pasilikti ant šakutės? Ir ką svarbu žinoti apie tai?
Virusas, kuris gali išlikti ilgiau nei tavo pietų pertrauka
Pastaruoju metu tyrimų centruose vis daugiau dėmesio skiriama norovirusui – virusui, dažnai vadinamam „vėmimo virusu“. Nepaisant sezoniškumo, šis virusas yra viena dažniausių skrandžio ir žarnyno infekcijų priežasčių. Ir štai kur pagrindinis iššūkis – jis išgyvena ant daiktų paviršių kelias dienas, o kartais net savaitę.
Tai reiškia, kad pakanka vieno kontakto su užkrėstu paviršiumi: lėkšte, peiliu, kriauklės rankena ar net pjaustymo lentele ir virusas jau gali būti ant rankų, o vėliau, žinoma, ir burnoje. Norovirusas pasižymi itin mažu infekcijos slenksčiu – užtenka vos kelių dalelių, kad žmogus susirgtų.
Ir nors ligos eiga dažniausiai būna trumpalaikė, jos intensyvumas – nemalonus: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir stiprus silpnumas. Ypač svarbu tai, kad šis virusas nebūtinai nyksta nuo įprasto plovimo vandeniu. Jis gali atsispirti daugeliui buitinių valiklių, o jei įrankiai plaunami rankomis vos šiltu vandeniu be dezinfekuojančių priemonių – rizika išlieka.
Virtuvė – paviršių karalystė, kurią pamirštame dezinfekuoti
Kai galvojame apie virusų plitimą, dažnai minime durų rankenas, telefonus ar liftų mygtukus. Tačiau virtuvės paviršiai, ypač įrankiai, gali būti dar didesni rizikos taškai, jei juos naudojame keli žmonės, arba jei virusą platina vienas, dar nesergantis, bet jau užkrėstas žmogus.
Pavyzdžiui, jei vienas šeimos narys turėjo kontaktą su virusu darbe, bet simptomų dar nejaučia, jis grįžta namo, gamina vakarienę, pasinaudoja ta pačia šakute kelis kartus arba atidaro šaldytuvo dureles – virusas keliauja toliau. Šeimos nariai dalijasi indais, servetėlėmis, pjaustymo lentelėmis, o virusui to ir tereikia.
Beje, norovirusas nėra vienintelis pavojus. Tyrimai rodo, kad hepatito A virusas taip pat gali būti perduodamas per užterštus virtuvės paviršius ar įrankius. Ir nors tokios situacijos pasitaiko rečiau, jos dažniausiai kyla ten, kur higienos įpročiai paviršutiniški.
Ar indaplovė iš tikrųjų viską išsprendžia?
Ne visai. Indaplovės, ypač naujesnės, kurios pasiekia aukštą temperatūrą (virš 70 laipsnių), iš tiesų padeda pašalinti virusus. Tačiau ne visos buitinės indaplovės pasiekia tokį karštį. O dar svarbiau – ne visi naudoja intensyviąją programą. Kartais taupydami energiją, žmonės renkasi ekonominį režimą, kuris gali būti nepakankamai veiksmingas virusų atžvilgiu.
Jeigu indai plaunami rankomis – būtina naudoti karštą vandenį ir indų ploviklį, kuris turi dezinfekuojančių savybių. Vien šiltas vanduo ir kempinė, o tai būdas paskleisti virusą dar plačiau, ypač jei ta pati kempinė naudojama kelias dienas.
Ir štai čia glūdi viena iš didžiausių rizikų – virtuvės kempinė. Ji dažnai drėgna, šilta, prisisunkusi organinių likučių – tai tikras rojus bakterijoms ir virusams. Jei valote paviršius ta pačia kempine, kuria plaunate indus – realiai tiesiog perkeliate mikroorganizmus iš vienos vietos į kitą.
Ką galima padaryti jau šiandien?
Mokslininkai siūlo keisti kelis kasdienius įpročius, kurie atrodo menki, bet turi ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, naudoti popierinius rankšluosčius paviršių valymui, o ne tą pačią medžiaginę šluostę. Taip pat kempines keisti kas kelias dienas arba kasdien išplauti verdančiu vandeniu ar mikrobangėje.
Nepamiršti ir dažniau dezinfekuoti paviršių, kurie atrodo nekalti, pvz., peilio rankenos, spintelių durelės, kriauklės maišytuvai. Ir ypač: šakutės, šaukštai, žnyplės, kurie dažnai naudojami ne vienam žmogui.
Jei šeimoje kažkas susirgo ar net turėjo kontaktą su sergančiuoju – verta visus virtuvės įrankius perplauti intensyviu režimu arba naudoti virimą vandenyje kaip papildomą apsaugos būdą.
O kaip dėl kitų virusų?
Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu buvo atlikta daugybė tyrimų apie tai, kaip virusas gali likti ant paviršių. Ir nors orinis perdavimas buvo pagrindinis kelias, vis tiek paviršiai, ypač metaliniai ar plastikiniai, tapo židiniu trumpam viruso išlikimui.
Šaukštai, peiliai, lėkštės – visa tai buvo svarbu. Ir išlieka aktualu. Todėl net jei pandemija atslūgo, kai kurios pamokos išliko. Virusai – klastingi. Jie nematyti, bet juos galima įveikti dėmesiu detalėms.
Taip, šakutė gali tapti tiltu virusui, taip viena pamiršta kempinė ar iš akies išplauta lėkštė – gali tapti ligos pradžia. Tačiau tam, kad tai neįvyktų, nereikia nei panikos, nei brangių priemonių. Reikia dėmesio, įpročių. Kartais tik šiek tiek karšto vandens ir sveiko proto. Ir tai galioja ne tik pandemijų metu, bet visada.
