Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie „skaitmeninį degradavimą” – teiginius, kad per didelis ekranų naudojimas žaloja mūsų gebėjimą susikaupti, mažina intelektą ir apskritai neigiamai veikia smegenis. Tačiau ar ši baimė pagrįsta? Šiame straipsnyje apžvelgsime mokslininkų nuomonę ar tikrai skaitmeninis pasaulis „pūdo” mūsų smegenis.
„Pūvančios smegenys” – ar tai tik mitas?
Oksfordo universiteto leidykla 2024 metų žodžiu pasirinko „brain rot” (smegenų puvinys), apibūdindama nekokybiško internetinio turinio, pavyzdžiui, paviršutiniškų socialinės žiniasklaidos kanalų naršymo, poveikį.
Šis terminas atspindi plačiai paplitusią baimę, kad per didelis laiko praleidimas vartojant nereikšmingą internetinį turinį gali neigiamai paveikti kognityvines funkcijas. Tai paskatino plačiai paplitusią baimę, kad skaitmeninis pasaulis keičia mūsų smegenų struktūrą, mažina susikaupimo ir atminties gebėjimus, silpnina kritinį mąstymą ir apskritai mažina intelektą.
Šios baimės ypač aktualios kalbant apie jaunąją kartą, kuri didelę laiko dalį praleidžia internete.
Mokslininkų skepticizmas
Tačiau nemažai mokslininkų abejoja šiuo pesimizmu. Oksfordo universiteto profesorius Andrew Przybylski atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 metų nuolat sklinda teiginiai apie ekranų ir socialinės žiniasklaidos žalą.
Ši nuolatinė neigiama retorika skatina žemos kokybės tyrimus, kurie dažnai paremti išankstiniais nusistatymais ir siekia patvirtinti jau esamas baimes.
Tokie tyrimai, dažnai turintys metodikos trūkumų ir netinkamai interpretuojantys rezultatus, lengviau publikuojami ir finansuojami, nes atitinka visuomenės lūkesčius ir baimes.
Pagrindinė problema, pasak Przybylskio, yra ta, kad dažnai koreliacijos klaidingai interpretuojamos kaip priežastingumo ryšys – t.y., tai, kad stebima koreliacija tarp ekranų naudojimo ir, pavyzdžiui, mažesnio akademinio pasiekimų, dar nėra įrodymas, kad ekranų naudojimas yra tiesioginė prastesnių rezultatų priežastis.
Gali būti ir kitų veiksnių, tokių kaip socioekonominė padėtis, šeimos aplinka ar individualūs polinkiai. Kritinis mąstymas ir nuodugnus mokslinių tyrimų vertinimas yra būtini norint atskirti pagrįstas baimes nuo perdėtų teiginių.
Rizika ir atsakomybė
Niekas nepaneigia, kad internete slypi pavojai, tokie kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, kibernetinis priekabiavimas ar dezinformacija. Tačiau tai nereiškia, kad šie pavojai neišvengiamai pakenks kiekvienam.
Gyvenimas apskritai yra rizikingas – mes nuolat susiduriame su įvairiomis grėsmėmis, nuo eismo avarijų iki sveikatos problemų. Internetas yra tik viena iš gyvenimo sričių, kurioje egzistuoja tam tikros rizikos.
Svarbu mokyti jaunąją kartą tinkamai vertinti šias rizikas, kritiškai mąstyti, atsirinkti patikimą informaciją ir elgtis atsakingai internete – ugdyti skaitmeninį raštingumą. Ne mažiau svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, kuris apima subalansuotą ekranų naudojimą ir kitas veiklas.
Perdėta baimė ir nerimas dėl skaitmeninio pasaulio gali sukelti stresą ir nerimą, kurie patys savaime yra kenksmingi sveikatai, o tai gali būti žymiai kenksmingiau nei pats internetas.
Sveikas požiūris į technologijas apima sąmoningą jų naudojimą, ribojimą ir pusiausvyros tarp skaitmeninio ir realaus pasaulio paiešką.
Nors atsakingas internetinio turinio vartojimas yra svarbus siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, perdėta panika dėl „skaitmeninio degradavimo” greičiausiai atitraukia dėmesį nuo realesnių problemų, tokių kaip psichologinė sveikata ir socialinė sąveika.
Svarbiau mokyti žmones kritiškai vertinti informaciją, valdyti savo laiką internete, ugdyti sveikus skaitmeninius įpročius ir skatinti subalansuotą gyvenimo būdą, apimantį ir skaitmeninį, ir realų pasaulį. Tokia strategija leis maksimaliai išnaudoti technologijų teikiamas galimybes, tuo pačiu sumažinant galimą žalą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
