Mokslininkai, bandantys sudėlioti sudėtingą Alzheimerio ligos dėlionę, priartėjo prie dar vienos svarbios jos dalies – vis daugiau įrodymų rodo glaudų ryšį tarp žarnyno būklės ir smegenų sveikatos.
Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad jauniems pelių patinams Alzheimerio ligos požymiai gali būti perduodami persodinant žarnyno mikrobiotą. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, jog virškinimo sistemos pokyčiai gali būti susiję su procesais, vykstančiais smegenyse.
2023 metais atliktas tyrimas šią hipotezę sustiprino dar labiau ir leido manyti, kad vienas pagrindinių mechanizmų gali būti uždegimas.
„Parodėme, kad Alzheimerio liga sergantys žmonės turi didesnį žarnyno uždegimą, – aiškino Viskonsino universiteto psichologė Barbara Bendlin, komentuodama tyrimo rezultatus. – Vertinant smegenų vaizdus matyti, kad tarp Alzheimerio liga sergančiųjų tie, kurių žarnyno uždegimas buvo didesnis, smegenyse turėjo ir daugiau amiloido plokštelių sankaupų.“
Viskonsino universiteto patologė Margo Heston kartu su tarptautine mokslininkų komanda ištyrė 125 asmenų, dalyvavusių dviejuose Alzheimerio ligos prevencijos kohortiniuose tyrimuose, išmatų mėginius. Juose buvo matuojamas fekalinis kalprotektinas – žarnyno uždegimo žymuo.
Tyrimo pradžioje dalyviai atliko kelis kognityvinius testus, buvo apklausti apie šeimos ligų istoriją, taip pat ištirti dėl geno, didinančio Alzheimerio ligos riziką. Daliai tiriamųjų buvo atlikti papildomi tyrimai, siekiant nustatyti amiloido baltymo sankaupas smegenyse – vieną dažniausių požymių, rodančių neurodegeneracinių procesų pradžią.
Nustatyta, kad vyresnių dalyvių fekalinio kalprotektino lygis dažniausiai buvo didesnis. Vis dėlto ryškiausias jo padidėjimas fiksuotas tiems, kurių smegenyse aptikta Alzheimerio ligai būdingų amiloido plokštelių.
Kartu didėjant kalprotektino lygiui, didėjo ir kiti Alzheimerio ligos biologiniai žymenys, o atminties testų rezultatai prastėjo. Be to, prastesni atminties rodikliai nustatyti ir tiems dalyviams, kuriems Alzheimerio liga dar nebuvo diagnozuota, tačiau jų kalprotektino lygis buvo aukštesnis.
„Iš šio tyrimo negalime nustatyti priežastinio ryšio; tam būtini tyrimai su gyvūnais,“ pabrėžė Heston.
Ankstesnėse plataus masto laboratorinėse analizėse buvo parodyta, kad žarnyno bakterijų išskiriamos cheminės medžiagos gali skatinti uždegiminių signalų perdavimą smegenyse. Kituose tyrimuose taip pat nustatyta, jog Alzheimerio liga sergančių pacientų žarnyno uždegimas yra didesnis nei sveikų kontrolinės grupės asmenų.
Heston ir jos kolegos mano, kad mikrobiotos sudėties pokyčiai lemia žarnyno funkcijų sutrikimus, kurie sukelia viso organizmo lėtinį, tačiau nedidelio intensyvumo uždegimą. Toks uždegimas ilgainiui pamažu silpnina organizmo barjerines sistemas.
„Padidėjęs žarnyno pralaidumas gali lemti didesnę į kraują patenkančių uždegiminių molekulių ir iš žarnyno spindžio kilusių toksinų koncentraciją. Tai sukelia sisteminį uždegimą, kuris gali sutrikdyti kraujo ir smegenų barjero funkciją, skatinti neuroinflammaciją, o galiausiai – neuronų pažeidimą ir neurodegeneraciją,“ aiškino Viskonsino universiteto bakteriologas Federico Rey.
Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimus su pelėmis, siekdami išsiaiškinti, ar mitybos pokyčiai, susiję su padidėjusiu uždegimu, gali sukelti graužikų Alzheimerio ligos atitikmenį.
Nors po dešimtmečius trunkančių tyrimų vis dar nėra veiksmingo gydymo milijonams Alzheimerio liga sergančių žmonių visame pasaulyje, vis geriau suprantant biologinius ligos mechanizmus mokslininkai pamažu artėja prie galimų sprendimų.
