Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog, Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) nusprendus šalims atverti galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų, Lietuva galėtų atlaisvinti iki 57 mln. barelių arba 80 tūkst. tonų kuro atsargų.
„Tarptautinė energetikos agentūra kartu su aktyviu Baltijos šalių dalyvavimu priėmė sprendimą atlaisvinti atsargas, 400 mln. barelių. Tai yra rekordinis atlaisvinimas per visą agentūros veiklos istoriją“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
„Lietuvos rezervas, šiuo metu mes dėliojame skaičius, bet iš esmės kalbame apie 80 tūkst. tonų 90 dienų laikotarpiui. (…) Čia yra bendras (kiekis – ELTA), kiek galima atlaisvinti. (…) Artimiausiu metu pateiksime scenarijus ir kalbėsime Vyriausybės lygiu“, – tęsė jis.
Ministro teigimu, artimiausiu metu bus siekiama priimti sprendimą, kiek ir kokiu būdu į rinką galėtų būti atlaisvinama atsargų per 90 dienų, kad būtų pasiektas didžiausias poveikis kuro kainoms. Pasak jo, sprendimas bus derinamas su kitomis Baltijos šalimis.
„Šiuo metu kalbame apie 90 dienų laikotarpį. Lietuvos atveju tai irgi būtų pakankamai reikšmingas sprendimas. Be abejo, mes turime užtikrinti, kad ši galimybė, kuria galime pasinaudoti, duotų didžiausią įmanomą efektą. Dėl to, pirma, koordinuojamės su Latvijos, Estijos ministrais – mes turime regioninę rinką, be abejo“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė jis.
„Antras dalykas, kaip tik pateiksime siūlymus ir scenarijus, kokiais laikotarpiais, kokius kiekius mes turėtume atlaisvinti į rinką“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, konkretūs sprendimai turėtų būti priimami kitą savaitę Vyriausybėje.
Ministras pažymi, kad siekiant didžiausio efekto kainomis atsargų išleidimo į rinką grafikas turi būti sudarytas atsakingai. Antraip, anot jo, išleidus vienu metu per daug atsargų, teigiamas poveikis degalų kainoms galėtų būti trumpalaikis.
Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuva turi tiek naftos, tiek jos produktų atsargų, tačiau dabar turėtų būti kalbama konkrečiai apie degalų atsargų išleidimą.
„Lietuvos atveju, tai yra tiek naftos rezervai, tiek degalai. Lietuva būtent turės galimybę pasirinkti, tai šiuo atveju, be abejo, praktiškai kalbant, turėtume atlaisvinti degalų“, – sakė ministras.
„Bet akivaizdu, kad vertinant šios dienos rinkos situaciją mes turime kalbėti apie degalų atlaisvinimą, nes tai būtent ir duotų didžiausią efektą“, – teigė jis.
Kaip skelbta, reaguodamos į situaciją naftos rinkose dėl karo su Iranu, 32 Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės planuoja atverti rekordinius 400 mln. barelių žalios naftos rezervus. Sprendimas buvo priimtas po neeilinio TEA narių vyriausybių susitikimo.
Didžiausių ekonomikų grupės (Didžiojo septyneto) šalys taip pat pareiškė esančios iš esmės pasirengusios atverti nepaprastosioms situacijoms skirtus naftos rezervus, atsižvelgdamos į karo Irane ekonominį poveikį.
Nuo karo pradžios naftos smarkiai išaugo. JAV ir Izraelio karas su Iranu faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos ir dujų transportavimo maršrutas.
TEA atveriami rezervai gerokai viršija 182 mln. barelių naftos, kuriuos jos šalys narės pateikė rinkai 2022 m., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
ELTA primena, kad Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.
Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
