Valdančiajai „Nemuno aušrai“ priklausantis Seimo narys Aidas Gedvilas parlamente palaikė siūlymus, palankius degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo politiko šeimos verslas anksčiau buvo sudaręs milijoninės vertės dviejų degalinių pardavimo sandorį, rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.
Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“.
Visgi 2016 m. abi jos parduotos degalinių tinklui „Jozita“ – Registrų centro duomenimis, sandorio vertė siekė daugiau nei 1,7 mln. eurų, A. Gedvilo ir jo sūnaus žurnalistams pateiktuose komentaruose įvardyta 1,45 mln. eurų suma.
A. Gedvilo sūnus teigė, kad kad Registrų centro pateikta sandorio vertė nurodyta su pridėtinės vertės mokesčiu, o „Soltekana“ gavo 1,45 mln. eurų sumą atskaičius PVM.
Taigi degalinės per kiek daugiau nei metus parduotos du kartus, tačiau antrojo sandorio vertė yra 800 tūkst. eurų didesnė nei tuo metu, kai degalinės parduotos A. Gedvilo sūnui.
Tyrimo duomenimis, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuomet „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.
Tuo metu 2024 m. vasarą politikas aršiai priešinosi įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus kelti šalyje parduodamų biodegalų kiekį, panašiu laiku „Jozitai“ bylinėjantis dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 300 tūkst. eurų baudos už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą, nesilaikant jame numatytų reikalavimų biodegalų kiekiui.
Klausiamas, ar tokiuose savo veiksmuose neįžvelgia interesų konflikto, parlamentaras „Sienai“ teigė taip nemanantis, nes sandoris su „Jozita“ buvo seniai, o jis pats esą jokios naudos iš to negavo.
Visgi, anot tyrimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, tuoj po sandorio dvi degalines „Jozitai“ pardavusi „Soltekana“ 2016 m. A. Gedvilui suteikė 365 tūkst. eurų paskolą, o bendrovės finansiniai duomenys rodo, kad šis sandoris tais metais buvo vienintelis įmonės pajamų šaltinis.
„Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis žurnalistams patvirtino pažįstantis A. Gedvilą ir žinantis apie degalinių pirkimo sandorį, tačiau tikino nedarantis jokios įtakos parlamentaro politinei veiklai ir ragino milijoninio sandorio tarp „Soltekanos“ ir „Jozitos“ nesureikšminti.
Statydamas namą galimai vengė mokesčių
Pasak tyrimo, įmonė „Aidma“ finansavo 470 kvadratinių metrų rezidencijos Vilniaus Meškeriotojų gatvėje, Valakampių mikrorajone statybas – „Sienos“ turimi dokumentai rodo, kad pastatas buvo statomas pagal jungtinės veiklos sutartį tarp A. Gedvilo ir „Aidmos“, kuriai atstovavo jo tuometė žmona.
Pagal šią sutartį politikas įsipareigojo suteikti statyboms reikalingą sklypą, o „Aidma“ prisiėmė statybų finansavimo prievoles ir, nors tiksli statybų kaina nežinoma, žurnalistų duomenimis, finansiniai dokumentai rodo, kad „Aidmos“ išlaidos siekė milijonines sumas.
Nors, pagal sutartį, gyvenamasis namas turėjo tapti bendra politiko ir jo įmonės nuosavybe, nes pusė pastato neva buvo statoma kaip būsimas „Aidmos“ biuras, taip nenutiko ir 2008-aisiais, pabaigus statybas, ši rezidencija tapo A. Gedvilo nuosavybe.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vertinimu, tokios operacijos paprastai traktuojamos kaip galimas mokesčių nusukinėjimas, nes įmonės savininkui, norinčiam pačiam finansuoti tokias statybas, pirmiausia reikėtų išsimokėti dividendus ir nuo jų sumokėti mokesčius, tačiau, kai statybas finansuoja įmonė, nereikia mokėti nei dividendų, nei pajamų mokesčio.
Pats A. Gedvilas žurnalistams teigė, kad šios statybos buvo verslo projektas, kuris nepavyko dėl asmeninių aplinkybių – skyrybų su žmona.
Politikas 2017 m, rezidenciją padovanojo savo sūnui, šis dalį pastato netrukus padovanojo savo močiutei, Šiauliuose gyvenančiai A. Gedvilo mamai.
Tačiau „Sienos“ surinkti duomenys rodo, kad parlamentaras ir po rūmų perleidimo toliau disponavo šiuo turtu – čia 2020 m. filmuotas A. Gedvilo rinkiminis klipas, politikas ne kartą iš šios rezidencijos dalyvavo nuotoliniuose Seimo komitetų posėdžiuose, šiemet ten oficialiai deklaravo gyvenamąją vietą.
A. Gedvilas laiko šimtatūkstantines sumas grynųjų pinigų
Tyrimo duomenimis, „aušrietis“ ir jo tuometė sutuoktinė taip pat disponavo disponavo milijoninėmis lėšomis, grynais paimtomis iš degalinių verslą kontroliavusios „Aidmos“.
„Sienos“ gauti dokumentai rodo, kad A. Gedvilas ir jo tuometė žmona 2010–2013 metais su „Aidma“ sudarė piniginių lėšų pasaugos sutartis – A. Gedvilas grynaisiais „pasaugoti“ paėmė beveik milijoną litų, jo tuometė sutuoktinė – daugiau nei 2,1 mln. litų. Tai paaiškėjo per prieš kiek daugiau nei dešimtmetį VMI atliktus „Aidma“ patikrinimu.
J. Gedvilienė žurnalistams patvirtino pasirašinėjusi ant grynųjų išdavimą įforminančių dokumentų, bet tikino, esą faktiškai naudą iš to gavo ne ji, o jos buvęs vyras. Savo ruožtu A. Gedvilas sakė, kad grynuosius iš įmonės kasos išnešti reikėjo dėl neįvardintų verslo plėtros sprendimų.
Be to, „aušrietis“ žurnalistams tikino, kad vadinamosios „pasaugos sutartys“ iš tiesų apsaugojo įmonę nuo nuostolių, kurie tais laikais atsirasdavo dėl įvairių bankų griūties – „Snoro“, Ūkio banko ir kitų.
VMI viršininko pavaduotojo M. Endrijaičio teigimu, vadinamosios pasaugos sutartys neretai naudojamos siekiant įmonių savininkams išmokėti sukauptus pelnus, apsieinant be pajamų mokesčio mokėjimo.
A. Gedvilo deklaracijoje nurodyta, kad pastaruosius penkerius metus politikas turi 185 tūkst. eurų sumą, o didžioji dalis šių santutų – 175 tūkst. eurų – laikoma grynaisiais.
Paklaustas, kodėl tokią didelę sumą laiko grynais, „Nemuno aušros“ politikas tai pavadino „finansine pagalve“, teigė, kad šių santaupų nenaudoja kasdieniame gyvenime.
Visgi Seimo nario teiktos parlamentinių išlaidų ataskaitos rodo, kad tiek 2020–2024 m. laikotarpiu, tiek dabartinėje kadencijoje A. Gedvilas Seimo kanceliarijai teikė aibę dokumentų, rodančių didelius atsiskaitymus grynaisiais – pats politikas teigė taip išreiškiantis savo nepasitenkinimą bankais.
„Nemuno aušros“ frakcija Seime kone nuo kadencijos pradžios aktyviai siekia koreguoti atsiskaitymų grynaisiais tvarką ir didinti leistinas tokių operacijų ribas, tarp šių siūlymų iniciatorių – ir A. Gedvilas.
Pats politikas teigė tai vertinantis ne kaip interesų konflikto riziką, o kaip savo pozicijos nuoseklumo požymį.
Kaip jau skelbta, kitas bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
