Nors bendros Europos darbo rinkos nuotaikos pastaraisiais mėnesiais nebuvo itin optimistinės, Lietuvoje situacija, panašu, krypsta į geresnę pusę. Užimtumo tarnyba, remdamasi Europos darbo rinkos barometro duomenimis, prognozuoja, kad artimiausiu laikotarpiu šalyje gali mažėti nedarbas ir didėti užimtumas.
Vasarį Lietuvos rodikliai po sausį fiksuoto staigesnio kritimo vėl pakilo į teigiamą teritoriją. Bendras barometro indeksas pasiekė 101,1. Tai reiškia, kad lūkesčiai dėl artimiausių mėnesių yra palankesni nei prieš tai.
Ypač svarbus nedarbo komponentas – jis per mėnesį padidėjo 0,7 balo ir pasiekė 100,8. Tokia dinamika leidžia prognozuoti, kad per artimiausius tris mėnesius bedarbių skaičius gali mažėti. Dar ryškesnis pokytis matomas užimtumo dalyje: šis rodiklis pakilo 3,4 balo, perkopė 100 ribą ir dabar siekia 101,4. Tai signalas, kad darbo vietų skaičius gali augti.
Tuo metu platesniame Europos kontekste nuotaikos santūresnės. Vasario mėnesį bendras Europos darbo rinkos barometro rodiklis smuktelėjo 0,2 balo ir sudarė 99,6. Tai jau trečias iš eilės mėnuo, kai indeksas mažėja. Vokietijos Užimtumo tyrimų instituto prognozių vadovas Enzo Weberis pažymėjo, kad pastarųjų mėnesių tendencijos rodo – atsigavimui vis dar trūksta impulso.
Europos darbo rinkos barometras yra mėnesinis rodiklis, sudaromas apklausus 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų. Šis tyrimas vykdomas nuo 2018 metų birželio bendradarbiaujant užimtumo tarnyboms ir Užimtumo tyrimų institutui. Indeksas laikomas vienu iš ankstyvųjų signalų, leidžiančių numatyti darbo rinkos kryptį artimiausiu laikotarpiu.
Gerėjančios darbo rinkos prognozės reiškia ne tik didesnes įsidarbinimo galimybes, bet ir daugiau atsakomybės gyventojams. Pradėjus dirbti ar gavus didesnes pajamas, svarbu nepamiršti mokestinių prievolių. Jei žmogus dirba pagal darbo sutartį, daugumą mokesčių išskaičiuoja darbdavys, tačiau metų pradžioje vis tiek verta pasitikrinti savo situaciją.
Metines pajamas patogiausia deklaruoti per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą. Prisijungus galima peržiūrėti preliminarią deklaraciją, kuri sudaroma pagal darbdavių ir kitų institucijų pateiktus duomenis. Reikėtų patikrinti, ar visos pajamos nurodytos teisingai, ar nebuvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis.
Jeigu asmuo vykdė individualią veiklą, gavo pajamų iš nuomos, užsienio ar kitų šaltinių, šias sumas būtina įtraukti papildomai. Deklaraciją rekomenduojama pateikti nelaukiant paskutinės dienos – taip išvengiama techninių trikdžių ir skubos klaidų. Jei susidaro mokėtina suma, ją reikia sumokėti iki nustatyto termino, o jei susidaro permoka – ją galima susigrąžinti.
Taigi darbo rinkos rodikliai Lietuvoje šiuo metu atrodo viltingai. Vis dėlto gerėjanti situacija nereiškia, kad galima atsipalaiduoti – tiek darbdaviams, tiek darbuotojams svarbu atsakingai planuoti savo finansus ir laiku pasirūpinti mokestiniais reikalais.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
