Senovinė biblinė chronologija vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre po to, kai socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, teigiantis, jog žmonija esą priartėjo prie esminio savo istorijos slenksčio – šešių tūkstančių metų pasaulio egzistavimo pabaigos.
Britų žiniasklaida praneša, kad šiame vaizdo įraše, kurį „Instagram“ paskelbė vartotoja Keila Hodžins (Kaylah Hodgins), analizuojama 1818 metais išleista Biblija.
Šiame leidime pateikti Senasis ir Naujasis Testamentai, taip pat Apokrifai – senoviniai biblinių laikų tekstai, kurių kanoniškumas iki šiol kelia diskusijų teologų bendruomenėje.
Remiantis šios Biblijos chronologinėmis lentelėmis, pasaulis buvo sukurtas 4004 metais prieš mūsų erą. Jose nurodoma, kad nuo Adomo iki Kristaus gimimo praėjo 3 974 metai, o nuo Kristaus gimimo iki knygos išleidimo – 1 815 metų. Iš viso tai sudaro 5 789 metus nuo Pasaulio sukūrimo iki XIX amžiaus pradžios.
Vaizdo įrašo autorė prie šio skaičiaus pridėjo metus, praėjusius po Biblijos išleidimo, ir padarė išvadą, kad žmonija priartėjo prie 6 000 metų ribos – slenksčio, kuris kai kuriose religijose laikomas dabartinės epochos pabaiga.
Judaizme ir krikščionybėje egzistuoja samprata, kad pasaulio istorija plėtojasi pagal septynių Kūrimo dienų modelį. Šešios „dienos“ simboliškai prilyginamos 6 000 metų žmogaus darbo, konfliktų ir išmėginimų, o septintoji „diena“ reiškia poilsio, atsinaujinimo ir dieviškos valdysenos laikotarpį, dažnai siejamą su mesianine arba tūkstantmete karalyste.
Šios teorijos šalininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie staigų planetos sunaikinimą, bet apie gilų lūžį – žmogaus viešpatavimo eros pabaigą ir naujo dvasinio etapo pradžią. Kiti tai aiškina kaip galimus pasaulinius sukrėtimus, moralinę krizę ar dvasinę transformaciją, o ne konkrečią katastrofą.
Biblijos tyrinėtojai ir istorikai ragina į tokias išvadas žiūrėti atsargiai. Jie atkreipia dėmesį, kad pasaulio sukūrimo data, pateikiama senuosiuose Biblijos leidimuose, grindžiama XVII amžiaus airių arkivyskupo Džeimso Ašerio (James Ussher) skaičiavimais. Jis sudėjo Biblijoje minimų veikėjų gyvenimo trukmes ir pagrindinius įvykius, įskaitant Tvaną, ir nustatė 4004 metus prieš mūsų erą kaip pasaulio pradžią, netgi nurodydamas konkrečią dieną – spalio 23-iąją – kaip pirmosios „dienos“ pradžią.
Ašerio chronologija plačiai naudota XVIII–XIX amžiaus Biblijose, taip pat ir 1818 metų leidime, tačiau šiuolaikinė teologija ją laiko veikiau simboline, o ne pažodine. Tuo tarpu moksliniai duomenys rodo, kad Žemės amžius siekia maždaug 4,5 milijardo metų.
Daugelis bažnyčių taip pat atmeta bandymus tiksliai apskaičiuoti „pasaulio pabaigos“ datą, primindamos, kad tokios prognozės per istoriją ne kartą pasirodė esančios klaidingos.
Vis dėlto šis išplitęs vaizdo įrašas internete sukėlė audringas diskusijas. Vartotojai dalijasi senų Biblijų nuotraukomis, lygina jose pateiktus skaičius, ginčijasi dėl 6 000 metų ribos reikšmės ir aptaria tikėjimo, numerologijos bei istorijos sąsajas.
Vieni šią idėją priima kaip priminimą apie žmogaus gyvenimo trumpumą, kitiems ji tampa simboline proga moraliniam ir dvasiniam persvarstymui. Nors pati Biblija tiesiogiai neteigė, kad 6 000 metų riba žymi žmonijos istorijos pabaigą, panašios apokaliptinės interpretacijos kyla jau ne vieną šimtmetį.
