JAV ir Europoje IQ testai darbuotojams atrinkti naudojami jau beveik 100 metų. Ukrainoje darbuotojų testavimas priimant į darbą pradėtas 10-ojo dešimtmečio pradžioje, o šiandien šis metodas yra itin populiarus.
Apie tai, kaip pasiruošti IQ testui ir kaip pasiekti geriausią įmanomą rezultatą, pasakoja verslumo psichologijos ekspertas, verslininkas ir mokslininkas Kostjantynas Kruglovas.
Diskusijos, ar įmanoma įvertinti žmogaus intelektą vien IQ testu, vyksta jau seniai. Vieni mano, kad tai patikimas įrankis, kai reikia įvertinti žmogaus protinį potencialą. Kiti abejoja šio metodo tikslingumu ir įsitikinę, kad surinkti balai mažai ką pasako apie kandidatą ar darbuotoją.
Be to, IQ įvertis, anot kritikų, gali „įsprausti“ žmogų į rėmus ir nepagrįstai apriboti jo perspektyvas. Tačiau faktas išlieka: beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime iš smalsumo yra bandęs atlikti IQ testą.
Kas sukūrė IQ testą?
Klasikinio IQ testo prototipu laikomas Binet–Simono testas. Jis buvo sukurtas 1905 metais dviejų prancūzų psichologų – Alfredo Binet ir Théodore’o Simono. Šiuo testu buvo siekiama nustatyti mokinius, kurie atsilieka mokymosi procese.
Terminą „Intelligence Quotient“ (intelekto koeficientas, IQ) 1912 metais pasiūlė vokiečių psichologas Wilhelmas Sternas.
Didžiulio populiarumo testas sulaukė 1916 metais, kai amerikiečių psichologas Lewisas Termanas pritaikė Binet–Simono testą Stanfordo universitetui. Taip atsirado Stanford–Binet intelekto skalė (Stanford-Binet Intelligence Scale).
Populiariausi IQ testai šiandien
Profesionalūs IQ testai dažniausiai sudaromi iš 100–120 užduočių. Vienas populiariausių šiuolaikinių testų – Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė (WAIS). Joje yra daugiau kaip 150 įvairaus tipo užduočių.
Egzistuoja ir trumpesni IQ testai. Pavyzdžiui, darbuotojams atrinkti atrankų specialistai dažnai naudoja Wonderlic Personnel Test – jis turi tik 50 užduočių.
Nors vieno universalaus IQ standarto nėra, daugelis tokiu laiko Mensa testą. Mensa – tai 1946 metais Jungtinėje Karalystėje įkurta tarptautinė organizacija, vienijanti aukštą intelektą turinčius žmones. Narystei reikia surinkti daugiau nei 130 balų Mensa teste.
Šį slenkstį pasaulyje yra peržengę apie 150 tūkst. žmonių. Vidutinis IQ pasaulyje – 100 balų. Testavimo sistemoje tai laikoma vidutine verte.
Mažiau nei 70 balų paprastai apibūdinama kaip žymaus intelektinio atsilikimo lygis, o 130 ir daugiau balų rodo aukštą intelektą.
Statistika rodo, kad dažniausiai pasitaikantys rezultatai yra 85–115 balų. Daugiau nei 130 balų surenka tik maždaug vienas žmogus iš penkiasdešimties.
„Atliekant testą svarbu suprasti, kad žemas rezultatas nėra nuosprendis. Žemas ar vidutinis įvertis nereiškia, kad negalėsite dirbti srityje, kuri jums patinka. Lemiamą reikšmę turi motyvacija, įgūdžiai, patirtis ir nuolatinis mokymasis“, – pabrėžia Kostjantynas Kruglovas.
Ar IQ testuose skiriasi vyrų ir moterų rezultatai?
Esminių skirtumų tarp vyrų ir moterų atliekant IQ testus beveik nepastebima. Tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikro tipo užduotis moterys dažnai atlieka greičiau.
Kalbama apie užduotis, kuriose reikia rasti skirtumus tarp dviejų labai panašių paveikslėlių ar vaizdų. Tokiose vizualinio palyginimo užduotyse moterys neretai pasiekia geresnių rezultatų.
Ekspertas apie IQ testų vietą šiuolaikinėje atrankoje
Ukrainos atrankų specialistų tarpe klasikiniai IQ testai šiandien nėra tokie populiarūs kaip anksčiau, nes atsirado daug kitų metodikų, gerai atskleidžiančių darbuotojo intelektą ir asmenines savybes.
„Pavyzdžiui, privati mokymo įstaiga – Verslumo psichologijos institutas – sukūrė testą „Kandidato 3D portretas“. Šis testas parodo skirtingas kandidato puses, o ne vien jo analitinius gebėjimus. Pagal testo rezultatus žmogus gali geriau suprasti, kokio pobūdžio darbas jam labiausiai tinka“, – pasakoja Kruglovas.
Pasak jo, klasikinio IQ testo laikyti pasenusiu tikrai nereikėtų. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms – testas leidžia greitai įvertinti kai kuriuos jų gebėjimus.
„IQ testas labai gerai parodo stiprius analitinius įgūdžius, nes daug jo užduočių sukurtos taip, kad patikrintų gebėjimą atpažinti dėsningumus iš, regis, padrikų duomenų. Jeigu tai jums sekasi, vadinasi, turite aukštą analitinę kompetenciją.
Tačiau kūrybinių profesijų atstovų žinias ar talentus tokiu testu išmatuoti kur kas sudėtingiau. IQ testas taip pat neatskleidžia tokių svarbių savybių kaip komunikabilumas, atsparumas stresui, kūrybiškumas. O šiandien jos vertinamos ne mažiau nei loginis mąstymas ar gebėjimas analizuoti“, – aiškina ekspertas.
Kaip „pakelti“ savo intelektą: ar tai įmanoma?
IQ testo rezultatai priklauso ne tik nuo įgimto intelekto lygio. Net labai protingas žmogus gali gauti prastą įvertinimą, jeigu testo metu bus pavargęs, emociškai išsekęs ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Todėl prieš testą svarbu:
- gerai išsimiegoti,
- lengvai užkąsti, kad nejaustumėte alkio ar mieguistumo,
- vengti alkoholio ir kitų medžiagų, galinčių paveikti dėmesį.
„Kiekvienas gali padidinti savo intelekto koeficientą, jeigu išsikels sau tokią užduotį. Žinoma, iš 100 balų iki 150 pakilti greičiausiai nepavyks, nes IQ vis dėlto stipriai susijęs su genetika. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad kiekvieni papildomi mokymosi ir treniravimosi metai gali padidinti jūsų rezultatą maždaug 2–3 balais“, – teigia specialistas.
Pasak jo, suaugęs žmogus, nuosekliai lavindamas savo kognityvinius gebėjimus, gali pakelti IQ apie 5–10 balų.
Ką daryti, kad pagerintum IQ testo rezultatus?
„Svarbiausia – nuolat mokytis ko nors naujo. Tai gali būti užsienio kalbos mokymasis, fotografijos ar piešimo kursai, fortepijono pamokos… Mokymosi metu smegenys aktyvuoja skirtingas sritis ir taip gerina savo neuroplastiškumą“, – aiškina Kruglovas.
Eksperto rekomendacijos:
- Pradėkite daugiau skaityti knygų – ne tik profesinės literatūros, bet ir grožinės.
- Mokykitės atmintinai mėgstamus eilėraščius ar tekstų ištraukas.
- Žaiskite šachmatais, reguliariai spręskite logines užduotis, sudoku, kryžiažodžius, galvosūkius.
- Rūpinkitės sveika gyvensena: pakankamu fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba.
- Lavinkite gebėjimą susikoncentruoti – tam tinka meditacija ir kitos dėmesio treniravimo praktikos.
- Net sunkiais laikotarpiais stenkitės išlaikyti pozityvų požiūrį.
Kaip vertinti savo IQ testo rezultatą?
Ekspertas pataria visada žiūrėti į rezultatus iš to, kuriose srityse esate stiprus, o ne iš to, kuriose – silpnesnis.
„Vystyti reikia tai, kas jums sekasi geriausiai. Atminkite, IQ nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis produktyvumą. Motyvacija, emocinis intelektas, patirtis ir kitos asmeninės savybės dažnai yra net svarbesnės“, – apibendrina Kostjantynas Kruglovas.
