Kasdienis vaikščiojimas yra viena prieinamiausių ir naudingiausių fizinių veiklų. Jis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, kraujotaką, nuotaiką bei bendrą ištvermę. Vis dėlto, jei tikslas – ryškesnė figūra, stangresnis kūnas ir augantys raumenys, vien vaikščiojimo dažniausiai nepakanka.
Vaikščiojimas ypač tinka žmonėms, kurie tik pradeda judėti arba ieško saugios, mažos apkrovos fizinės veiklos. Reguliarūs pasivaikščiojimai padeda stiprinti širdį, palaikyti kūno svorį, gerinti virškinimą ir didinti energijos lygį. Be to, judėjimas gryname ore teigiamai veikia emocinę būklę, mažina stresą ir nerimą. Tyrimai rodo, kad didesnis žingsnių skaičius per dieną siejamas su mažesne bendro mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, nes ji neapkrauna sąnarių ir leidžia palaipsniui didinti fizinį aktyvumą. Tačiau net ir šiais atvejais vaikščiojimas duoda didžiausią naudą tuomet, kai yra derinamas su kitomis judėjimo formomis, pavyzdžiui, jėgos ar pusiausvyros pratimais.
Įtraukus vaikščiojimą į kasdienybę, nesunku pasiekti rekomenduojamas 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Vis dėlto suaugusiesiems taip pat būtina bent du kartus per savaitę skirti laiko raumenų stiprinimui. Jei vaikščiojimas lieka vienintele fizinio krūvio forma, kūnas gauna per mažai stimulo raumenų augimui ir jėgos didėjimui.
Ėjimas lygiu paviršiumi tik minimaliai apkrauna raumenis, todėl jų forma ir tonusas keičiasi nežymiai. Vaikščiojimas į kalną ar nelygiu reljefu gali labiau įtraukti apatinių galūnių raumenis, tačiau net ir tai neatstoja kryptingų jėgos pratimų. Panaši situacija ir su kaulų tankiu – vaikščiojimas jį palaiko, bet dažnai nėra pakankamas, kad sukeltų ryškesnius teigiamus pokyčius.
Norint geresnių rezultatų, svarbu susidaryti subalansuotą fizinio pasirengimo planą. Jis turėtų atitikti jūsų dabartinį fizinį lygį ir būti paremtas realiais, palaipsniui didinamais tikslais. Pradžioje galima sutelkti dėmesį į reguliarius pasivaikščiojimus, pavyzdžiui, kelias savaites vaikščioti sparčiu žingsniu penkis kartus per savaitę. Kartu verta palaipsniui didinti dienos žingsnių skaičių.
Lygiagrečiai labai naudinga 2–3 kartus per savaitę įtraukti trumpas jėgos treniruotes, kurios stiprina raumenis ir formuoja kūną. Taip pat pravartu skirti laiko pusiausvyros ir stabilumo pratimams, ypač jei siekiama geresnės laikysenos ir mažesnės traumų rizikos.
Apibendrinant, vaikščiojimas yra puikus pagrindas gerai savijautai ir sveikatai, tačiau gražiai figūrai ir stipresniam kūnui jis turėtų būti tik viena viso fizinio aktyvumo plano dalis. Derinant jį su jėgos ir kitais pratimais, rezultatai bus gerokai ryškesni ir ilgalaikiai.
