Ksilitolis – daugeliui pažįstamas natūralus saldiklis, kuris vis dažniau minimas kaip veiksminga priemonė apsisaugoti nuo dantų ėduonies. Jis tapo įprastu ingredientu kramtomojoje gumoje, pastilėse ir burnos higienos produktuose, tačiau ar ksilitolis iš tiesų toks naudingas, kaip teigiama, ir gali atstoti kitas burnos priežiūros priemones?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė pastebi, kad pastaruoju metu iš pacientų sulaukia daug klausimų apie ksilitolį ir jo poveikį. Šio saldiklio nauda yra pagrįsta, tačiau jo poveikis priklauso nuo vartojimo dažnio ir kiekio.
„Skirtingai nei įprastas cukrus, bakterijos burnoje ksilitolio neskaido į rūgštis, kurios ardo dantų emalį – atvirkščiai, jis trukdo ėduonį sukeliančių bakterijų dauginimuisi. Be to, kramtant ksilitolio turinčią gumą skatinama seilių gamyba, kuri padeda neutralizuoti rūgštis ir stiprina dantų remineralizaciją“, – aiškina ji.
Nėra lygu šepetėliui
Vaistininkė pabrėžia, jog ksilitolis nepašalina apnašų ar maisto likučių nuo dantų paviršių, todėl jis negali pakeisti dantų šepetėlio.
„Tik mechaninis dantų valymas šepetėliu efektyviai pašalina bakterinį apnašų sluoksnį, kuris yra pagrindinis ėduonies ir dantenų ligų šaltinis. Be to, dantų pastos sudėtyje dažnai yra fluoro, kuris stiprina dantų emalį ir dar labiau apsaugo nuo ėduonies“, – teigia ji.
Svarbu neperdozuoti
Vaistininkės teigimu, ksilitolį vartoti saugu, tačiau tai turi būti daroma saikingai. Suaugusiems saugia dienos doze laikoma apie 5–10 gramų, o vaikams – 3–5 gramai per parą, dažniausiai suvartojama per kelis kartus.
„Ksilitolį reikėtų pradėti vartoti mažais kiekiais, nes per didelės jo dozės gali sukelti virškinimo sutrikimus – pilvo pūtimą, gurguliavimą, viduriavimą ar spazmus. Tad žmonėms, turintiems virškinimo sistemos jautrumą, ksilitolį reikėtų vartoti atsargiai“, – nurodo E. Šeibokaitė.
Saugus visiems?
Anot vaistininkės, pastilės ir kramtomoji guma su ksilitoliu iš esmės yra tinkamos vartoti daugumai, tačiau reikėtų atsižvelgti į savo amžių ir individualius poreikius.
„Vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems tokios priemonės gali būti puikus būdas papildomai saugoti dantis nuo ėduonies, ypač po valgio ar kai nėra galimybės išsivalyti dantų. Tačiau jaunesniems nei trejų metų vaikams kramtomoji guma ar pastilės nerekomenduojamos dėl galimo užspringimo pavojaus ir dar nepakankamai išsivysčiusių kramtymo įgūdžių“, – perspėja ji.
Tokiu atveju vaikams geresnė alternatyva būtų kitos burnos higienos priemonės su ksilitoliu, pavyzdžiui, dantų pasta ar purškalas.
Teisinga burnos priežiūros rutina
Pasak vaistininkės, svarbiausios priemonės burnos higienai palaikyti – dantų šepetėlis ir fluoro turinti pasta. Dantis reikia valyti bent du kartus per dieną po dvi minutes, o po jų nepamiršti naudoti tarpdančių siūlą ir šepetėlius.
„Liežuvio valymas – dar viena dažnai pamirštama, tačiau reikšminga burnos priežiūros dalis, nes ant liežuvio paviršiaus kaupiasi bakterijos, galinčios sukelti blogą kvapą ir prisidėti prie ėduonies ar dantenų uždegimo“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.
Kitos priemonės, tokios kaip burnos skalavimo skystis, kramtomoji guma ar pastilės su ksilitoliu, turėtų būti tik pagalbinės – ypač po valgio ar kai nėra galimybės išsivalyti dantų.
Papildomos priemonės burnos švarai
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pabrėžė, kad subalansuota mityba – tai dar viena svarbi burnos higienos dalis. Reikėtų vengti cukraus vartojimo tarp valgymų, nes saldūs užkandžiai skatina rūgščių gamybą ir bakterijų dauginimąsi. Ne mažiau svarbu gerti pakankamai vandens – tai padeda išskalauti burną ir palaikyti seilių gamybą.
„Apnašų kaupimąsi sumažinti padeda burnos skalavimo skystis su antibakterinėmis medžiagomis. Kai kuriais atvejais rekomenduojamos probiotikų turinčios priemonės, kurios padeda atkurti natūralią burnos mikrofloros pusiausvyrą. Reguliarus apsilankymas pas odontologą – dar vienas svarbus įprotis, padedantis laiku pastebėti ir išspręsti su dantimis susijusias problemas“, – apibendrina E. Šeibokaitė.
