Klausimas, ar vakcinos gali sukelti autizmą, vis dar yra viena iš labiausiai paplitusių ir neteisingai suprastų temų. Nors daugelis žmonių šį klausimą sieja su autizmo atsiradimu po vakcinacijos, mokslas ir tyrimai aiškiai paneigia šį mitą. Šiame straipsnyje atskleisime, kodėl vakcinos nesukelia autizmo ir kodėl svarbu remtis tik patikimais šaltiniais.
Vakcinos mito atsiradimas
Pirmieji nerimą sukėlę teiginiai apie vakcinų ir autizmo ryšį pasirodė 1998 m., kai britų gydytojas Andrew Wakefieldas paskelbė tyrimą, kuriame buvo teigiama, kad kombinuota MMR (raudelei, kiaulytei ir tymams) vakcina gali sukelti autizmo atsiradimą. Tai sukėlė masinę tėvų paniką visame pasaulyje ir paskatino daug diskusijų apie vakcinų pavojus.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Wakefieldo tyrimas buvo nesąžiningas:
- Tyrimas buvo atliktas pažeidžiant etikos normas;
- Duomenys buvo falsifikuoti;
- Straipsnis buvo atšauktas, o Wakefieldui buvo atimta licencija dirbti gydytoju;
- Mokslinis žurnalas, paskelbęs tyrimą, atsiprašė už jo publikavimą.
Naujienos apie vakcinas ir autizmą
Po šio skandalo buvo atlikta daugybė nepriklausomų mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių vaikų visame pasaulyje. Rezultatai rodo, kad:
- Vakcinos nesukelia autizmo. Nėra jokių įrodymų, kad vakcinos (įskaitant MMR vakciną) susijusios su autizmo spektro sutrikimų atsiradimu.
- Vakcinos konservantai, tokie kaip tiomersalas, taip pat nėra atsakingi už autizmą. Net ir pašalinus tiomersalą iš daugumos vakcinų, autizmo diagnozės toliau augo, kas patvirtina, kad vakcinos nesukelia šio sutrikimo.
- Autizmo spektro sutrikimai diagnozuojami tiek paskiepytiems, tiek nepaskiepytiems vaikams, o paskiepytiems vaikams kartais jų būna net rečiau.
Kodėl autizmas dažnai pastebimas po vakcinacijos?
Autizmo spektro sutrikimai paprastai tampa pastebimi tarp 1 ir 3 metų amžiaus, būtent tuo laikotarpiu, kai vaikai pagal skiepų grafiką gauna masines vakcinas. Tai nėra priežastinis ryšys, o tiesiog atsitiktinumas. Tėvai dažnai linkę siekti tiesioginio ryšio tarp vakcinacijos ir vėlesnių vaikų elgesio pokyčių, tokių kaip kalbos vėlavimas ar socialinio kontakto vengimas. Tačiau šie pokyčiai galėjo prasidėti ir nepriklausomai nuo vakcinacijos.
Kodėl svarbu skiepytis?
Neleisti vakcinuoti savo vaiko yra ne tik rizikinga jam, bet ir visai bendruomenei. Vakcinos apsaugo nuo pavojingų ligų, tokių kaip tymų, kokliušo, difterijos ir poliomielito. Antivakcinacijos nuotaikos jau sukėlė tymų ir kitų ligų protrūkius, kuriuos būtų buvę galima visiškai išvengti.
„Mitas apie vakcinos ir autizmo ryšį, deja, vis dar gyvuoja. Tačiau medicina turi aiškius atsakymus, ir jie pagrįsti faktais, o ne baimėmis. Jei turite abejonių, kreipkitės į gydytoją, klauskite ir aptarkite viską. Bet neturėtumėte rizikuoti savo vaiko sveikata, pasikliaudami nepatikrinta informacija iš socialinių tinklų“, – pažymi pediatrė ir alergologė Viktoria Khomenko.
Vakcinos nesukelia autizmo – tai patvirtino dešimtys mokslinių tyrimų. Mitas, kilęs iš neteisingai atlikto tyrimo, neturi jokio mokslinio pagrindo. Vakcinos yra meilės ir apsaugos priemonės, kurios užtikrina vaikų sveikatą ir saugumą. Autizmas turi sudėtingą prigimtį, kuri šiuo metu tiriama, tačiau viena yra aišku – vakcinos su tuo neturi nieko bendro.
Šaltinis: tsn.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
