Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad vieno iš svarbiausių sinchronizacijos projektų – jungties su Lenkija „Harmony Link“ – statybos galėtų būti užbaigtos metais anksčiau, o tai sukurtų naudų tiek Lietuvos, tiek kaimyninės valstybės elektros vartotojams.
„Vyriausybės komisijoje pristatytas toks siūlymas (…) siekti ankstesnės „Harmony Link“ datos – tai susiję su naudomis tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, matome papildomų naudų, (…) atsinaujinančios energetikos prijungimas yra viena iš tų naudų“, – žurnalistams Prezidentūroje pirmadienį sakė ministras.
Iki šiol planuota, kad, jungties statybas pradėjus 2028 m., veiklą ji galėtų pradėti 2030 m. – visgi premjerės Ingos Ruginienės pirmininkaujama vyriausybinė komisija nutarė siekti susitarimo „Harmony Link“ projektą įgyvendinti 2029 m. pabaigoje.
Anot Ž. Vaičiūno, šiuo metu šiuo klausimu su Lenkija vyksta techninės derybos, planuojami politinio lygio dvišaliai susitikimai.
„Reikia suprasti, be abejo, tai yra dviejų šalių projektas, mūsų ir Lenkijos projektas, mūsų perdavimo sistemos operatorius mato tam tikrų galimybių paankstinti, šiuo metu toliau kalbamės su Lenkijos puse, ieškosime variantų, kad tas paankstinimas būtų pasiektas, artimiausiais mėnesiais, jeigu tai pavyks, apie tai bus pranešta“, – tikino jis.
Pirmadienį minimos metinės po Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsijungimo nuo bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija – vadinamojo BRELL žiedo – ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
„Sinchronizacijos projektas ir įgyvendinti projektai sustiprino mūsų energetikos sistemą ir padarė ją pajėgesnę“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Energetikos ministro teigimu, per praėjusius metus užbaigti 9 sinchronizacijos projektai, o tai reiškia, kad sinchronizacijos programa iš esmės yra įgyvendinta, paskutinis likęs projektas – jungties su Lenkija „Harmony Link“ įrengimas, likusių linijų su Rusija ir Baltarusija Lietuvos teritorijoje demontavimas.
„Labai svarbu, kad 2025 metais pavyko sutarti su Lenkijos perdavimo sistemos operatore ir ministerija (…), kad bendras Lietuvos ir Lenkijos (elektros – ELTA) pralaidumas įgyvendinus šį projektą bus 1,2 tūkst. megavatų, tai labai svarbi žinia atsinaujinančios energetikos vystytojams Lietuvoje“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, toliau bus plečiama balansavimo rinka, taip pat siekiama didinti kaupimo įrenginių pajėgumus, taip užtikrinant sistemos stabilumą.
Pasak prezidento patarėjo, energetika yra viena iš strateginių valstybės sričių, kurioje per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinta bene daugiausiai regioninės reikšmės projektų, pavyzdžiui, elektros jungties su Skandinavija „Nordbalt“, su Lenkija jungiančios „Litpol Link“ įrengimas.
„Energetinė nepriklausomybė nėra duotybė, ją reikia ginti ir energetinis atsparumas yra ir nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė R. Dilba.
Infrastruktūros apsaugai – nuolatinis ES biudžeto finansavimas
Anot prezidento patarėjo, tarp išliekančių svarbių prioritetų – ES finansavimo kritinės infrastruktūros apsaugos didinimas, tam vyksta derybos dėl daugiamečio 2028–2034 metų biudžeto.
Jau skelbta, kad Europos Komisija (EK) skyrė 113 mln. eurų kritinės infrastruktūros atsparumo projektus įgyvendinančioms Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms, iš šios sumos Lietuvai numatyta 22 mln. eurų.
Anot energetikos ministro, šios lėšos bus skiriamos fizinei kritinės infrastruktūros objektų apsaugai.
„Pirmiausia tai yra vadinamieji „lego blokai“, sienelės, kurios yra statomos ir antidroninės apsaugos sistemos, kuruos turi būti diegiamos – energetikos objektuose jos yra įdiegtos, toliau centralizuojamas šių sistemų valdymas valstybės mastu“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, Europos Komisijos (EK) siūlomame biudžete finansavimas infrastruktūros apsaugai buvo gerokai padidintas.
Siekiant patenkinti regiono poreikius, ateityje, ministro teigimu, bus bandoma užtikrinti, kad europinis finansavimas infrastruktūros apsaugai būtų nuolatinis, numatytas kiekvienoje naujoje daugiamečio biudžeto perspektyvoje, kai esamoje situacijoje finansavimas buvo užtikrintas dėl sinchronizacijos projektų.
Anot ministro, regiono poreikiai infrastruktūros apsaugai gali siekti kelis šimtus milijonų eurų, tačiau galutiniai skaičiai dar derinami.
„Mes kaip regionas matome, kad apimtis, čia kalbame apie 2035 m., kitą finansinę perspektyvą, galėtų siekti ne vieną šimtą milijonų eurų, (…) dar yra tikslinami skaičiai ir tada bus pateiktas bendras Baltijos šalių ir Lenkijos finansavimo poreikis“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Kaip skelbė ELTA, „Harmony Link“ jungties projektavimas pradėtas praėjusių metų balandžio pabaigoje – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė 2,2 mln. eurų vertės (be PVM) sutartį su tiekėjų grupe „Energetikos projektavimo institutas“ ir „Ener-G Design“.
Baltijos šalių prisijungimas prie Vakarų elektros tinklų, prieš tai atsijungus nuo vadinamojo BRELL žiedo, įvyko 2025-ųjų vasario 9 d. 14 val. 5 min., dieną prieš tai atliktas bendras izoliuoto darbo bandymas.
Baltijos šalys su Rusija ir Baltarusija buvo pasirašiusios memorandumus, pagal kuriuos šie elektros laidai po sinchronizacijos nukirpti, pernai jie pradėti galutinai išmontuoti.
Iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai, nuo praėjusių metų vasario šalys pačios valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą.
Elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2020-ųjų.
Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
