Nauji moksliniai tyrimai dar kartą patvirtina, kad mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, yra glaudžiai susijusi su geresne sveikata ir mažesne sunkių ligų rizika. Tokia mityba ne tik gerina miegą, širdies, smegenų, žarnyno ir imuninės sistemos veiklą, bet ir gali reikšmingai sumažinti tam tikrų vėžio formų tikimybę. Nauja analizė pateikia įrodymų, kad veganizmas ir vegetariška mityba mažina riziką susirgti kai kuriais piktybiniais navikais.
Tyrimo vadovas, epidemiologas iš Loma Lindos universiteto JAV Gary Fraser teigia, kad gauti duomenys yra vieni iš patikimiausių, kalbant apie skrandžio vėžį ir limfomas. Pasak jo, tokios išvados yra gana unikalios ir vertingos medicinos mokslui.
Tyrime buvo analizuoti 79 468 septintosios dienos adventistų iš JAV ir Kanados sveikatos duomenys, surinkti laikotarpiu nuo 2002 iki 2007 metų. Tyrimo pradžioje nė vienas dalyvis nesirgo vėžiu, tačiau iki 2015 metų daliai jų buvo diagnozuotos įvairios šios ligos formos. Nors net ir tie adventistai, kurie nebuvo vegetarai, paprastai gyveno sveikai, tyrimo rezultatai parodė aiškius skirtumus.
Vegetarai turėjo net 45 procentais mažesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu ir 25 procentais mažesnę tikimybę diagnozuoti limfomas. Bendra visų rūšių vėžio rizika tarp vegetarų buvo mažesnė apie 12 procentų. Tai leidžia manyti, kad mitybos pasirinkimai daro reikšmingą įtaką sveikatai net ir tarp žmonių, kurie apskritai laikosi sveiko gyvenimo būdo.
Kodėl poveikis stipriausias virškinimo sistemai
Mokslininkų teigimu, didžiausias skirtumas pastebėtas virškinimo sistemos vėžio atvejais, nes šie organai tiesiogiai kontaktuoja su maistu ir jo skilimo produktais. Žarnyno bakterijų veikla taip pat sukuria metabolitus, kurie gali paveikti sveikatą. Yra žinoma, kad perdirbta mėsa didina tiek skrandžio, tiek kai kurių kitų virškinimo sistemos vėžio riziką, o didesnis vaisių, ypač citrusinių, bei daržovių vartojimas gali suteikti apsaugą.
Įdomu tai, kad vegetariška mityba neparodė apsaugos nuo kai kurių kitų vėžio formų, pavyzdžiui, susijusių su šlapimo takais ar nervų sistema. Vis dėlto tyrėjai pastebėjo galimą mažesnę plaučių, kiaušidžių ir kasos vėžio riziką, nors šie rezultatai nebuvo pakankamai tvirti, kad būtų galima pateikti galutinę išvadą.
Ribojimai ir kiti sveikatos veiksniai
Nors tyrimas buvo didelis ir truko ilgą laiką, jis negali įrodyti, kad būtent vegetariška mityba tiesiogiai sukelia šiuos pokyčius. Gali būti, kad tokie žmonės taip pat dažniau renkasi kitus sveikatai palankius įpročius, pavyzdžiui, daugiau sportuoja ar vengia žalingų įpročių. Tyrimas, sutelktas į vienos religinės bendruomenės narius, šiek tiek sumažina šį neapibrėžtumą, nes ši grupė bendrai pabrėžia sveiką gyvenimo būdą.
Svarbu nepamiršti, kad net ir sveika mityba gali sukelti problemų, jei ji yra netinkamai subalansuota. Vegetariška mityba, jei nėra gerai suplanuota, gali lemti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, o tai ypač aktualu žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kur sveiko maisto pasirinkimas ribotas. Kai kuriems dėl sveikatos būklės ar specialių mitybos poreikių tokios mitybos laikytis gali būti sudėtinga.
Tyrėjai pabrėžia, kad svarbiausia išvada, didinti daržovių, vaisių ir kitų augalinės kilmės produktų kiekį racione, net jei nėra ketinimų visiškai atsisakyti mėsos. Kuo daugiau augalinių produktų vartojame, tuo didesnė tikimybė sumažinti tam tikrų vėžio formų riziką ir ilgiau išsaugoti gerą sveikatą.
