Nors širdis yra vienas svarbiausių žmogaus organų, ilgą laiką manyta, kad ji – vienas iš nedaugelio audinių, kurie po pažeidimo beveik neatsikuria. Vis dėlto Australijos mokslininkai pirmą kartą užfiksavo, kad po infarkto širdies raumens ląstelės gali atsinaujinti.
Kai dėl įvairių priežasčių sutrinka kraujotaka, širdies ląstelės dėl deguonies trūkumo žūsta. Organizmas pažeistą vietą tarsi „užlopo“ randiniu audiniu, tačiau šis skaidulinis audinys nėra elastingas ir nesusitraukinėja kaip normalus širdies raumuo. Dėl to širdis ima dirbti mažiau efektyviai, jos veikla gali tapti nelygi, o ilgainiui didėja pakartotinių infarktų ir širdies nepakankamumo rizika.
Pelėms šiuo atžvilgiu sekasi geriau – jų širdis bent iš dalies geba atsinaujinti. Po infarkto jų kardiomiocitai (širdies raumens ląstelės) vėl pradeda dalytis. Tuo tarpu žmogaus širdies ląstelės ilgą laiką buvo laikomos beveik „beviltiškomis“: manyta, kad jos beveik nesidalija ir pažeisto audinio neatkuria.
„Mūsų tyrimas rodo, kad nors po infarkto širdyje susidaro randas, ji vis dėlto sugeba išauginti naujų raumens ląstelių. Tai atveria visiškai naujas galimybes“, – teigia tyrimo pirmasis autorius, Sidnėjaus universiteto kardiologas Robertas Hume’as.
Jis pabrėžia, kad šis natūralus atsinaujinimo gebėjimas – džiuginantis, tačiau kol kas nepakankamas, kad būtų išvengta sunkių infarkto padarinių. „Todėl ateityje tikimės sukurti terapijas, galinčias sustiprinti natūralų širdies gebėjimą gaminti naujas ląsteles ir atsinaujinti po infarkto“, – priduria mokslininkas.
Ankstesni tyrimai, stebėję pacientus po širdies operacijų, jau buvo leidę įtarti, kad pažeistas širdies raumuo turi tam tikrą atsinaujinimo potencialą. Tačiau iki šiol trūko tiesioginių įrodymų, kad žmogaus kardiomiocitai iš tiesų dalijasi ir taip prisideda prie pažeisto audinio atkūrimo.
Naujajame tyrime R. Hume’as su kolegomis analizavo gyvą žmogaus širdies audinį. Buvo tiriama visa širdis, gauta iš smegenų mirtimi pripažinto donoro, taip pat audinių mėginiai, paimti pacientams atliekant šuntavimo operacijas.
Mokslininkai sekoskaitos metodu ištyrė ląstelių RNR – DNR „nuskaitymus“, pagal kuriuos ląstelė gamina baltymus. Taip pat išsamiai analizuoti audiniuose esantys baltymai ir medžiagų apykaitos procesai.
Pasak tyrėjų, jiems pavyko detaliai apibūdinti deguonies stokojančią, dėl sutrikusios kraujotakos „išbadėjusią“ aplinką, kuri, tikėtina, ir suaktyvina vidinį kardiomiocitų dalijimosi mechanizmą. Tokioje aplinkoje nustatytos tam tikros RNR transkriptų, baltymų ir metabolitų kombinacijos, kurios anksčiau jau buvo siejamos su ląstelių dalijimusi graužikų širdyse.
Gauti rezultatai teikia vilčių, kad ateityje bus galima sukurti naujas regeneracines terapijas, kurios sustiprintų natūralų širdies atsinaujinimo procesą ir padėtų veiksmingiau gydyti infarkto padarinius. Tokios terapijos galėtų tapti svarbia priemone kovojant su viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje – širdies ir kraujagyslių ligomis.
