Arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, nusileidžiantis tik vandeniui. Daugelis ją renkasi dėl švelnaus tonizuojančio poveikio ir ilgiau trunkančio žvalumo, palyginti su kava. Vis dėlto gydytojai primena, kad tam tikrais atvejais arbata gali būti ne tokia nekalta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, linkę į alergines reakcijas. Žolelių arbatose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios kai kuriems gali sukelti netikėtų organizmo reakcijų. Tai gali pasireikšti odos bėrimais, niežuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar net rimtesnėmis alerginėmis komplikacijomis.
Pastebėjus bet kokius neįprastus simptomus po arbatos vartojimo, jos reikėtų iš karto atsisakyti. Tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar alergologu, kad būtų nustatyta tiksli reakcijos priežastis. Savarankiškai eksperimentuoti su įvairiais žolelių mišiniais gali būti rizikinga.
Atsargumas svarbus ir sergant arterine hipertenzija. Juodojoje ir žaliojoje arbatoje esantys kofeinas bei teinas gali skatinti širdies veiklą ir lemti kraujospūdžio svyravimus. Stipriai plikyta arbata tokiu atveju gali dar labiau pabloginti savijautą.
Hipertenzija sergantiems žmonėms dažniau patariama rinktis silpniau plikytą arbatą arba ją vartoti rečiau. Vertėtų stebėti organizmo reakciją ir reguliariai matuoti kraujospūdį. Jei pastebimi nepageidaujami pokyčiai, tikslinga apsvarstyti šio gėrimo ribojimą.
Arbata ne visada tinka ir tiems, kurie kenčia nuo nemigos ar kitų miego sutrikimų. Stimuliuojantis poveikis nervų sistemai gali apsunkinti užmigimą ir sutrumpinti miego trukmę. Dėl to vakare patariama vengti kofeino turinčių arbatų ir, esant poreikiui, rinktis raminančius gėrimus, kuriuos rekomenduoja gydytojas.
Nėštumo metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendram suvartojamo kofeino kiekiui. Per didelės jo dozės gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi ir padidinti tam tikrų komplikacijų riziką. Dėl saugaus kiekio verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Atsargiai arbatą reikėtų vartoti ir sergant virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, gastritu ar skrandžio opa. Arbata gali skatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą ir didinti rūgštingumą, todėl gali sustiprėti rėmuo, skausmas ar paūmėti liga.
Tokiais atvejais saugiausia rinktis gydytojo rekomenduojamus gėrimus ir vengti stiprios arbatos. Nors arbata pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir daugeliui žmonių gali būti naudinga, ji nėra universaliai tinkama visiems. Esant lėtinėms ligoms ar ypatingoms būklėms, arbatos vartojimą geriausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
