Arbata laikoma vienu naudingiausių gėrimų, tačiau jos poveikis organizmui labai priklauso nuo pasirinktos rūšies ir paruošimo būdo. Mokslinę apžvalgą, publikuotą žurnale „Beverage Plant Research“, aptarę tyrėjai pabrėžia, kad dalis populiarių arbatinių gėrimų, pavyzdžiui, į butelius išpilstyta arbata ar „bubble tea“, gali gerokai sumažinti šio gėrimo naudą ir net didinti kai kurių lėtinių ligų riziką.
Tyrime Kinijos ir JAV mokslininkai išanalizavo gausų ankstesnių mokslinių darbų rinkinį apie arbatos įtaką žmogaus sveikatai. Išvadoms buvo pasitelkti tiek klinikiniai tyrimai su žmonėmis, tiek eksperimentai su gyvūnais. Daugiausia dėmesio skirta populiariausioms arbatos rūšims – žaliajai ir juodajai, tačiau apžvelgti ir retesni variantai, tokie kaip geltonoji arbata, „ulong“ bei tamsioji fermentuota arbata.
Analizės rezultatai atskleidė nuoseklų ryšį tarp reguliaraus natūralios arbatos vartojimo ir mažesnės kai kurių lėtinių ligų rizikos. Minimos širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, taip pat dalis onkologinių susirgimų. Specialistai tai sieja su arbatos lapuose esančiais natūraliais antioksidantais, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažina ląstelių pažeidimų tikimybę.
Vis dėlto pabrėžiama, kad nauda stipriai priklauso nuo to, kaip gėrimas pagaminamas. Į butelius išpilstyta arbata neretai apdorojama aukštoje temperatūroje, todėl dalis vertingų antioksidantų gali suirti. Be to, į tokius gėrimus dažnai dedama saldiklių, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų. Tuo metu „bubble tea“, kuriame būna tapijokos, pieno ar sirupų, gali turėti daug cukraus ir sočiųjų riebalų.
Taip pat primenama, kad JAV „Kentukio universiteto“ mokslininkai yra nustatę ryšį tarp nemigos ir Alzheimerio ligos – vienos dažniausių demencijos formų – vystymosi. Pasak jų, miego sutrikimai neretai pasireiškia gerokai anksčiau nei klasikiniai ligos simptomai, o galimas paaiškinimas siejamas su toksiniu tau baltymo kaupimusi smegenyse.
