Archeologai aptiko didžiausią žinomą vikingų „superlaivą“. Jo ilgis siekia apie 28 metrus, plotis – 9 metrus, o aukštis – 6 metrus. Tai prilygsta maždaug dviejų mokyklinių autobusų ilgiui ir beveik vieno autobuso pločiui.
Laivas, pavadintas „Svaelget 2“ pagal kanalą netoli Kopenhagos (Danija), kur jis buvo rastas, pastatytas apie 1410 metus ir galėjo gabenti maždaug 300 tonų krovinių. Tyrėjų teigimu, tai didžiausias savaime klasėje žinomas prekybinis laivas.
„Šis radinys yra itin reikšmingas jūrų archeologijai ir suteikia unikalią galimybę suprasti tiek konstrukciją, tiek gyvenimą didžiausiuose viduramžių prekybiniuose laivuose“, – teigė kasinėjimų vadovas Otto Uldumas, jūrų archeologas iš Vikingų laivų muziejaus.
Archeologai nustatė, kad laivas buvo pagamintas iš medienos, atkeliavusios iš dviejų Europos regionų – Pomeranijos dabartinės Lenkijos teritorijoje ir Nyderlandų.
Medienos rievių raštai parodė, kad lentos buvo pagamintos iš Pomeranijos ąžuolo, o laivo korpusas ir konstrukciniai elementai – iš Nyderlandų medienos. Laivas išliko neįprastai geros būklės, nes gulėjo maždaug 13 metrų gylyje.
„Tai nepaprasta sėkmė – išliko tiek daug takelažo dalių. Tokio dalykų gausumo dar niekada nebuvome matę, ir tai suteikia realią galimybę visiškai naujai kalbėti apie tai, kaip laivai buvo paruošiami plaukioti“, – sakė O. Uldumas.
Viena iš išskirtinių šio radinio savybių, anot archeologų, – išlikę vadinamieji „aukšti bokštai“: didelės, medinės, pakeltos platformos viduramžių prekybiniuose laivuose, kurios suteikdavo aukštas kovines pozicijas ir priedangą įgulai. Uldumas paaiškino:
„Turime daug šių bokštų piešinių, tačiau iki šiol jų niekada nepavyko rasti archeologiškai, nes paprastai išlikdavo tik laivo dugnas. Šį kartą turime realius archeologinius įrodymus. Dabar turime 20 kartų daugiau medžiagos tyrimams. Šiuos laivus sunku vadinti patogiais šiuolaikine prasme, tačiau tai milžiniškas žingsnis pirmyn, lyginant su vikingų laikų laivais su atviromis denio dalimis.“
Tyrėjai taip pat aptiko kasdienio gyvenimo laive pėdsakų: puoštų medinių indų, avalynės, šukų, rožančių, taip pat bronzinių puodų maistui gaminti ir keramikinių dubenų.
„Jūreivis turėjo šukas ir rožančių maldai. Radome puodų, kuriuose buvo gaminamas maistas, ir dubenų. Šie asmeniniai daiktai rodo, kad įgula į laivą atsinešdavo kasdienio gyvenimo reikmenis. Vikingai iš esmės perkėlė savo buitį iš sausumos į jūrą“, – sakė Uldumas.
Nors jokių krovinio pėdsakų aptikta nebuvo, tyrėjai neabejoja, kad tai buvo prekybinis laivas.
„Nėra jokių įrodymų, jog tai būtų karo laivas. Šis radinys taip pat padeda suprasti viduramžių visuomenės pobūdį. Tokiame laive slypi žinia apie visuomenę, kuri buvo pajėgi finansuoti, statyti ir aprūpinti šiuos milžiniškus laivus, galėjusius patenkinti to meto ilgų atstumų eksporto ir importo poreikius“, – tvirtino mokslininkas.
Ypatingos rastų palaikų ypatybės
Ankstesni mokslininkų tyrimai, nagrinėję vikingų laikų kapavietėse rastus žmonių palaikus, parodė, kad šie žmonės kentėjo nuo sunkių ligų, įskaitant burnos ertmės, veido, sąnarių ir infekcines ligas.
Geteborgo universiteto mokslininkai naudojo pažangius rentgeno metodus, analizuodami nepažeistus kaukolių rinkinius.
Buvo pasitelkta kompiuterinė tomografija, kad būtų galima pažvelgti į XII amžiaus kaukolių vidų iš Varnėmo Švedijoje – vietovės, garsėjančios dideliais ir gerai išlikusiais skeletų likučiais. Tirtos kaukolės priklausė devyniems vyrams ir šešioms moterims, visiems suaugusiems, kurių mirties metu amžius siekė nuo 20 iki 60 metų.
Kompiuterinė tomografija leido tiksliai ištirti kaukolėse matomus kaulų pažeidimus ir sukurti trimatį vaizdą, atskleidusį sluoksniuotą informaciją apie kaulų anomalijas. Šie trimačiai vaizdai atskleidė daugybę ligų, kurios liko paslėptos šimtmečius.
Buvo aptikta patologinių kaulų išvešėjimų, lėtinių ančių ir ausų infekcijų požymių, sekinančio osteoartrito ir rimtų dantų problemų. Tai nebuvo pavieniai atvejai – kiekviena tirta kaukolė bylojo apie skausmo ir kančios kupiną gyvenimą.
Nauji archeologiniai radiniai
Dideliuose archeologiniuose kasinėjimuose Jungtinėje Karalystėje archeologai aptiko vadinamąją „kunigaikštišką“ kapavietę – žirgo, palaidoto kartu su dviem žmonėmis, kapą.
Archeologas Lenas Middletonas teigė, kad šis kapas priklauso tai pačiai elitinei tradicijai, kaip ir garsiosios Sutton Hoo, Sneipo ir Pritvelio kapavietės, ir pabrėžė, kad radinys yra nacionalinės reikšmės. Dėl rūgščios dirvos iš palaikų išliko tik tarsi smėlio skeletai – šiurpios, tiksliai atkastų kaulų ir kūno kontūrų „šešėlinės“ liekanos.
