Norfolke, Didžiojoje Britanijoje, archeologai aptiko „nepaprastą“ geležies amžiaus karo trimitą, kuris, manoma, gali būti susijęs su keltų gentimi, vadovaujama legendinės karalienės–karytės Boudikos, kovojusios prieš įsiveržusią Romos imperijos armiją.
Bronzinis trimitas, vadinamas karniksu, yra tik trečiasis toks radinys Didžiojoje Britanijoje ir bene geriausiai išlikęs šio tipo pavyzdys, aptiktas visame pasaulyje.
Karniksas, nulietas riaumojančio laukinio gyvūno pavidalu, buvo tvirtinamas prie ilgo kandiklio aukštai virš karių galvų, kad skleistų bauginančius garsus ir atgrasytų priešus mūšyje. Jis rastas praėjusią vasarą kasinėjimų metu ruošiantis statyti naują gyvenamąjį kvartalą vakarų Norfolke. Trimitas buvo vienoje geležies amžiaus karo radinių rinkinių, kurioje taip pat aptiktas bronzinis karo vėliavos stiebas su šerno galva – vienintelis toks radinys Britanijoje – ir penki skydų antgaliai.
Įdomu tai, kad lobio radimvietė yra buvusiose icenų – britų genties, kuri 60 m. po Kr. sukilo prieš romėnus Boudikos vadovaujama – žemėse. Archeologų nuomone, lobis buvo užkastas I amžiuje po Kristaus.
Pre-Construct Archaeology vykdomasis direktorius Markas Hinmanas, kurio vadovaujami specialistai ir padarė šį atradimą, teigia, kad toks lobis – tai „kartą per gyvenimą, kartą per karjerą pasitaikantis radinys“.
„Archeologija užsiimu daugiau kaip 40 metų ir nieko panašaus nesu matęs“, – sako jis.
Pasak Hinmano, galimas šio lobio ryšys su viena iš nedaugelio žinomų Britanijos geležies amžiaus istorinių figūrų – Boudika – dar labiau sustiprina atradimo reikšmę.
„Beveik neabejotina, kad šie daiktai buvo užkasti I mūsų eros amžiuje, ir tai mus priartina prie icenų ir prie Boudikos. Jų kokybė tokia aukšta, kad bet kurie icenų ar kitų grupių įtakingi žmonės būtų žinoję šiuos daiktus“, – teigia jis.
Hinmano teigimu, naujai rastas karniksas rodo remonto pėdsakus, kas liudija apie ilgalaikį jo naudojimą. Nors prieš užkasimą jis buvo iš dalies išardytas, o skydų antgaliai tvarkingai sudėti viršuje, „visa trimitui būdinga žiotis ir galvutė išliko palyginti sveikos – ir tai vienintelis žinomas egzempliorius, kuriam nebuvo nuimtos ‘ausys’.“
Anksčiau archeologai yra aptikę didžiausią iki šiol žinomą gyvenvietę priešistorinėje Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, o šis atradimas verčia perrašyti bronzos amžiaus istoriją.
