1110 metų senumo didikės kapavietėje rasti vertingi radiniai leido naujai pažvelgti į VII amžiaus prekybos tinklus ir Kinijos Tanų dinastijos, vadinamos „aukso amžiumi“, kasdienybę.
Šenšio provincijos archeologijos institutas 2022–2024 metais atliko keleto senovinių kapaviečių kasinėjimus Czianio apskrities Dzialio kaime. Tarp jų ypač išsiskyrė kariškio žmonos kapavietė, rodanti aukštą moters socialinį statusą ir turtą.
Ypač svarbi yra aiškiai nustatyta data – 698 m. gegužės 17 d. Ji leido neabejotinai patvirtinti, kad kapas priklausė Ma San Nian, tiksliai nustatyti jos mirties laiką ir vietą. Kartu su ja buvo palaidotas prabangus asmeninės priežiūros rinkinys iš aukso ir sidabro bei 19 puikiai išsilaikiusių persiškų monetų.
Persiškų monetų buvimas šioje kapavietėje rodo išskirtinę velionės padėtį ir jos aplinkos patrauklumą. Čia aptikti amatininkystės dirbiniai derina vietinius ir užsienietiškus stilius. Tai atskleidžia turtingą vaizdą į prekybos tinklus ir kultūrinius mainus vienu iš įtakingiausių Kinijos istorijos laikotarpių – Tanų dinastijos epochoje.
Kapavietė – „aukso amžiaus“ atspindys
Iš viso rasta 19 bronzinių, geležinių, akmeninių ir, ypač svarbu, auksinių bei sidabrinių artefaktų. Šie radiniai patvirtina nuomonę, kad Tanų dinastija buvo vienas rafinuočiausių ir prabangiausių Kinijos istorijos laikotarpių, pasižymėjęs gausa, stabilumu ir dėl to klestėjusiu kultūriniu gyvenimu.
Archeologų teigimu, būtent dėl šios priežasties Ma San Nian kapavietėje aptikti itin meistriškai pagaminti asmeniniai daiktai – pavyzdžiui, jos kosmetikos rinkinys, beveik prilygstantis meno kūriniui. Tai dera su faktu, kad ji buvo dvaro dama, priklausiusi aukštajam elitui.
Aukso ir sidabro plaukų aksesuarai
Kapavietėje rasti daiktai atskleidžia imperijos, kuriai ji priklausė, mastą ir tai, kaip plačiai driekėsi jos prekybiniai bei kultūriniai ryšiai.
Į pomirtinį pasaulį Ma San Nian nusinešė tai, kas jai buvo artimiausia ir brangiausia. Tarp radinių aptiktas bronzinis aštuoniakampis veidrodis, dekoruotas gėlių ir paukščių motyvais, auksinė plaukų segė ir auksinės šukos su itin kruopščiai atliktais ornamentais, filigrano ir grūdėtąja puošyba. Iš sidabro dirbinių išsiskiria trikojo formos indas ir sidabrinė taurė, papuošta įspūdingais vynuogių ir sausmedžių atvaizdais.
Šie motyvai liudija vakarietiškos ikonografijos įtaką kinų amatininkystei, skirtai aukštuomenei. Tanų dinastijos visuomenė buvo kosmopolitiška ir įvairialypė, o tai daugiausia lėmė aktyvūs Šilko kelio ryšiai.
Sasanidų Persijos monetos patvirtina plačius Kinijos kontaktus su anuomet žinomu pasauliu. Pasak vieno pagrindinių tyrėjų, ši kapavietė suteikia svarbių materialių įrodymų apie kultūrinę sąveiką ir tarptautinę prekybą Tanų dinastijos laikotarpiu.
Šie radiniai dar labiau sustiprina Tanų dinastijos, kaip vienos tarpusavyje labiausiai susijusių viduramžių imperijų, statusą. Globalūs ryšiai atsispindėjo net intymiausiuose, kasdieniuose daiktuose, kuriuos žmonės nešėsi su savimi į kapą šio spindinčio „aukso amžiaus“ metu.
Archeologai taip pat praneša apie 1100 metų senumo mumifikuotus vyro palaikus, rastus senovinėje turkio kasykloje Čilėje. Išsamūs smarkaus bukinio sužeidimo pėdsakai skelete leidžia manyti, kad vyras žuvo per nelaimingą atsitikimą – tikėtina, jog ant jo užgriuvo uolienų masė arba įvyko kasyklos griūtis.
